Biomedicinos ekspertai: laikas keisti „žmogaus“ teisinę sąvoką

Kur bepasisuktumėte, pasaulis keičiasi. Dėl beprotiško mokslo pažangos greičio netgi tampa nebeaišku, kuo apsiriboja sąvoka „žmogus“, – rašo „Science Alert“.
Reprodukcinės biologijos laboratorija Švedijoje
Reprodukcinės biologijos laboratorija Švedijoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Pasaulyje, kur randasi genetiškai modifikuoti kūdikiai ir žmonių bei gyvūnų hibridai, tai yra ne tik etinis, bet ir teisinis klausimas, savo naujausiame moksliniame straipsnyje tvirtina du biomedicinos ekspertai.

Anot jų, teisinį „žmogaus“ apibrėžimą reikėtų kažkaip išplėsti, pritaikyti prie šiandienos realybės, kad būtų atpažintas ir apsaugotas tas žmogiškumo lygis, kurį turi natūrali ar modifikuota laboratorijoje sukurta gyvybės forma.

„Biologijos mokslų pažanga peržengia klasikines teisines ribas, sudarančias tą normatyvinių struktūrų pagrindą, ant kurio pastatytos visuomenės. Išsiaiškinimas, ar koks nors objektas yra asmuo, gali be itin smarkiai pakeisti teises ir įsipareigojimus žmonėms“, – tvirtina Bartha Maria Knoppers ir Henry Greely.

B.M.Knoppers ir H.Greely – du teisės mokslininkai, besispecializuojantys biologijos mokslų srityje – tvirtina, kad biotechnologijų pažanga, tokia, kaip po mirties atgaivintos smegenys, kartu su sintetiniais žmonėmis, chimeromis ir praktiškai begalinėmis CRISPR technologijos galimybėmis, meta iššūkį dabartiniam teisiniam „žmogaus“ apibrėžimui.

JAV universitetuose (McGillo ir Stenmoro) dirbantys mokslininkai tvirtina, kad teisiškai yra labai sudėtinga tiksliai nustatyti žmogaus apibrėžimo ribas, mat nei žmogaus genetinė tapatybė, nei rūšies tapatybė, nei „neurologinė“ tapatybė (kurios pagrindas yra smegenys ir sąmoningumas) negali būti apibrėžtos taip, kad joms iššūkio nemestų biotechnologijos, nuolat plečiančios mokslininkų galimybių ribas.

Tačiau, anot teisininkų, sprendimas būtų ne grįžti ir ieškoti būdų teisiškai apibrėžti, kas yra žmogus – tokio proceso metu gali būti apribotas teorinis visų žmogaus teisių pagrindas. Jie siūlo vertinti tai, kiek pagrindo yra būtybę vadinti žmogumi. Panašiai, kaip mes kur kas paprastesnėmis aplinkybėmis, kasdienybėje atpažįstame žmogiškumą kasdien sutinkamuose žmonėse.

„Rūpinamės gyvaisiais organizmais, kurie pagal savo savybes yra žmonės, tačiau jie neprivalo kiekvienu atveju turėti labai tikslias žmogaus savybes“, – sakė mokslininkai.

Pavyzdžiui, įprastai žmonės turi dvi rankas ir dvi kojas, tačiau mes kaip žmones atpažįstame ir tuos, kurie apskritai neturi galūnių – dėl amputacijų ar įgimtų būklių. O taip pat žmonės yra asmenys su dirbtinėmis galūnėmis.

Išplėsdami tokią „žmogiškos substancijos“ sąvoką mokslininkai teigia, kad žmones galėtume atpažinti ir biologiniuose audiniuose, kur gali būti ir ne žmogaus audinio elementų, ir įvairiausiais kitais, galbūt dar nežinomais atvejais.

Dėl to, jeigu išlaikytume senąjį suvokimą, ką reiškia būti žmogumi, tačiau papildytume jį teisine substancijos sąvoka, galėtume atpažinti žmogiškumą įvairiausiose situacijose.

Tyrėjų teigimu, toks sprendimas nebūtų idealus, tačiau jis leistų atpažinti ir apsaugoti gyvybės formas tokiose situacijose, kuriose, taikant tradicinę teisę, „žmogiškos substancijos“ turinčios būtybės nebuvo vertinamos kaip žmonės, nebuvo saugomos.

„Visatoje, kur dalykai maišosi tarpusavyje ir gyvieji organizmai nėra aiškiai atskirti į Platono natūralias rūšis, tai gali būti geriausias filtras, kurį galėtume taikyti: kintama sąvoka kontekstualiam ir proporcingam vertinimui“, – tvirtina teisininkai, kurių straipsnį publikavo žurnalas „Science“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis