Šis „Bioninis žmogus“ turi daugybę į vieną sistemą sujungtų dirbtinių organų: širdį su kraujotakos sistema, plaučius, inkstą, trachėją, akis, ausis, rankas, kojas ir kt.
Reikiamos dirbtinės kūno dalys buvo gautos iš 17 skirtingų gamintojų. Projekto vadovas Richardas Walkeris teigia, kad tai yra pirmas kartas, kai į vieną sistemą sujungtos visos šios dirbtinės žmogaus kūno dalys.
„Šiuo projektu siekiama parodyti, kaip toli yra pažengusi medicina“, – sako R.Walkeris.
Anot jo, šis 1,85 metro ūgio robotas gali atlikti 60–70 proc. gyvo žmogaus funkcijų. Be kita ko, jis gali atsisėsti, atsistoti ir vaikščioti. Robotas net turi dirbtinę širdį, kuri, naudodama elektroninį siurblį, plaka bei cirkuliuoja dirbtinį kraują, kuris, kaip ir žmogaus kraujas, gali pernešti deguonį.
Nors robote esantys dirbtiniai organai veikia, dalis jų dar nėra naudojami šiandienos medicinoje (pvz., inkstas yra prototipo stadijoje). Be to, kelių svarbių organų trūksta: robotas neturi virškinimo sistemos, kepenų, odos. Bei, žinoma, smegenų.
„Bioninio žmogaus“ veidas buvo sukurtas nuskenavus Bertolto Meyerio veidą. Jis yra 36-erių psichologas iš Ziuricho universiteto, gimęs be kairės rankos plaštakos ir naudojantis bioninį protezą.
„Mes norėjome pademonstruoti, kad technologijos gali suteikti estetiškai atrodančius protezus žmonėms, kurie prarado dalį veido (pvz., nosį) per avariją ar dėl, tarkime, vėžio“, – sako B.Meyeris.
Vyras teigia pasijautęs nejaukiai, kai pirmą kartą pamatė „Bioninį žmogų“: „Buvau lengvai šokiruotas pamatęs veidą, kuris labai primena tai, ką kiekvieną rytą matau veidrodyje, ant tokios mašinos.“
Bendra roboto vertė yra apie milijonas dolerių.