Trečiadienį VPT organizuoja susitikimą su visais Lietuvoje veikiančiais mobiliojo ryšio operatoriais, kuriame tikimasi rasti kompromisą, kuris į konkurencinę kovą grąžintų pasitraukusią „Bitę“ bei nuramintų protestuojantį „Omnitel“.
„Sąlyčio taškus rasti būtina. Konkurencija yra žiauri, bet ji turi būti“, – Seime parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmadienį surengto posėdžio metu sakė VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas.
Tiesa, sąlyčio taškų paieškos VPT užtruks, skaičiuojama, ne trumpiau nei pusmetį. Iki tol CPO organizuojamuose konkursuose varžysis tik dvi mobiliojo ryšio paslaugų bendrovės, nes „Bitė Lietuva“ pirmadienį kategoriškai pareiškė, kad esant tokioms taisyklėms kaip dabar, sutarties su CPO neatnaujins.
„Šiandien realios konkurencijos nėra tame portale CPO. Mes manome, kad valstybinis sektorius, lygiai kaip ir privatus, turi ne vien standartizuotus poreikius, bet ir šiek tiek platesnius norus ir į visas galimybes privaloma atsižvelgti“, – sakė „Bitės“ Vilniaus regiono vadovas Domas Ramanauskas.
Kad konkurencijos CPO sistemoje nėra, pritaria ir „Omnitel“. Pasak šios įmonės atstovo Vitalijaus Kirvaičio, būtina numatyti, kad konkurso laimėtoją lemtų ne skambučių ir žinučių kaina, kurią visi operatoriai šiuo metu siūlo vienodą, bet ir kokybė. Taip pat norima tarp pagrindinių kriterijų numatyti ir siunčiamų duomenų kainą, interneto spartą.
Tačiau CPO priekaištų neturinti įmonė „Tele2“ tikina, kad siekdamos įvesti daugiau kriterijų jos konkurentės tenori pasipelnyti brukdamos pirkėjams jiems visai nereikalingas paslaugas.
„Dauguma perkančiųjų organizacijų yra smulkios, kaip, pavyzdžiui, darželiai. Joms išvis nereikia to interneto ir užtenka bazinių paslaugų. Tai gal jų nereikia versti pirkti sraigtasparnio, jei į darbą gali nuvažiuoti dviračiu?“ – posėdyje kalbėjo „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas.
Anot jo, „Tele2“ sutinka nutraukti preliminarią sutartį su CPO, dėl kurios „Tele2“ keliuose konkursuose nurungė konkurentus, kai jų visų siūloma kaina būdavo vienoda. Būtent tai, kad pirmoji pasirašiusioji preliminarią sutartį su CPO laimėdavo konkursus, kuriuose būdavo siūloma vienoda kaina, labiausiai paskatino „Bitę“ trauktis iš CPO.
„Mes nors ir šiandien galime nutraukti tą sutartį, bet manome, kad jokių papildomų kriterijų įvedinėti nereikia, konkuruoti galima ir pagal dabartines sąlygas“, – teigė A.Baranauskas.
Konkurencija yra žiauri, bet ji turi būti, - mano Ž.Plytnikas. Anot jo, konkurenciją dabar užtikrina siūlomi skirtingi mėnesio mokesčiai už paslaugas, kurie privalės išlikti, net ir siūlant nemokamas žinutes bei vietinius skambučius.
Be to, pasak CPO Pirkimų sprendimų skyriaus viršininkės Jurgitos Kuklierienės, šiuo metu įmonės varžosi ir pagal siūlomas skambučių į užsienį bei tarptinklinio ryšio paslaugų kainas.
„Mes nematome, kad tai yra bloga situacija, konkurencija yra ir dabar“, – posėdyje sakė J.Kuklierienė.
Anot jos, net ir pareiškusi spaudoje apie savo pasitraukimą iš CPO organizuojamų konkursų „Bitė“ juose ir toliau dalyvavo, taip pat elgėsi ir protestą skelbianti „Omnitel“.
Išklausiusi visas konflikto puse parlamentinė grupė „Už Lietuvą be korupcijos“ atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu per CPO mobiliojo ryšio paslaugas perka vos 100 iš 3500 veikiančių valstybės įstaigų. Tiems, kas mobiliojo ryšio paslaugas perka necentralizuotai, siūloma pokalbių kaina yra kelis kartus didesnės. Todėl parlamentinė grupė artimiausiu metu ketina teikti siūlymą, kad mobiliojo ryšio paslaugas per CPO pirkti privaloma būtų ne tik vyriausybinėms institucijoms, bet ir toms įstaigoms, kurios priklauso savivaldybėms.
Primename, kad prieš kelias savaites telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ paskelbė pasitraukianti iš Centrinės projektų valdymo agentūros vykdomų viešųjų pirkimų konkursų.
Tokį patį žingsnį pagrasino žengti ir bendrovė „Omnitel“. Abu operatoriai įsitikinę, kad CPO neužtikrinama konkurencija.
Savo ruožtu Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad valdiškos įstaigos už mobilųjį ryšį kasmet permoka po mažiausiai 26,6 mln. Lt. Atlikta įstaigų apklausa parodė, kad tos, kurios mobiliojo ryšio paslaugas perka centralizuotai, už pokalbius moka mažiau – vidutiniškai po 0,03–0,04 Lt., savarankiškai pirkimus vykdančios įstaigos už pokalbio minutę moka po 0,11–0,16 Lt.
