Kriptovaliutų „kasimas“ yra labai daug energijos reikalaujantis procesas, nes kiekvienos transakcijos verifikavimui būtini sudėtingi kompiuterių skaičiavimai.
Kembridžo universiteto skaičiavimais, per metus vien ši kriptovaliuta suvartoja apie 121.36 teravatvalandes energijos. Ir mažai tikėtina, kad šis skaičius mažės – nebent smarkiai kris šios kriptovaliutos kaina.
Bitkoinų kaina pirmadienį smarkiai šoko aukštyn iškart po to, kai „Tesla“ paskelbė, jog nusipirko bitkoinų už maždaug 1,5 mlrd. JAV dolerių ir ketina ateityje už bitkoinus pardavinėti savo automobilius. Šiuo metu vieno bitkoino kaina yra didesnė nei 39 tūkst. eurų. Už tokį sprendimą automobilių gamintojai, bandę savo įvaizdį gerinti teiginiais, kad jų automobiliai yra saugesni aplinkai, susilaukė stiprios aplinkosaugininkų kritikos.
Mat auganti kriptovaliutų kaina (o brangsta ne tik „Bitcoin“, bet ir daugybė kitų virtualių pinigų) skatina savotišką virtualaus aukso karštinę, dėl kurios superkama daugybė kompiuterių ir kompiuterių komponentų, kurie panaudojami kriptovaliutoms „kasti“.
Paskui išaugusį kompiuterį kiekį didėja ir energijos suvartojimas, teigia Kembridžo universiteto Alternatyviųjų finansų centro tyrėjas Michaelas Rauchsas, prisidėjęs kuriant internetinį įrankį, apskaičiuojantį kriptovaliutų energijos suvartojimą.
„Toks didžiulis bitkoinų elektros suvartojimas nulemtas pradinio sumanymo. Tai nepasikeis ir ateityje, jei bitkoinų kaina reikšmingai nesumažės“, – sakė mokslininkas.
Internetinio įrankio matavimai rodo, jog pagal energijos suvartojimą bitkoinai jau aplenkė Argentiną (121 TWh), Nyderlandus (107 TWh), Jungtinius arabų emyratus (113,2 TWh) ir pamažu artėja link Norvegijos (122 TWh).
Anot mokslininko, bitkoinai per metus suvartoja tiek energijos, kiek pakaktų visus Jungtinės Karalystės arbatinukus kaitinti ištisus 27 metus.
Tačiau iš to paties įrankio pateikiamų ataskaitų matyti, jog vien JAV yra tiek nuolat įjungtų, bet neaktyvių įrenginių, kad jų energijos visiškai pakaktų visam bitkoinų tinklui.
Kaip kasami bitkoinai?
Norint „kasti“ bitkoinus prie kriptovaliutų tinklo turi būti prijungtas kompiuteris – dažniausiai labai specializuotas. Tas kompiuteris privalo verifikuoti transakcijas tarp žmonių, kurie siunčia arba gauna transakcijas.
Verifikavimo procesas yra tam tikrų užduočių sprendimas. Pačios savaime šios užduotys nėra būtinos bitkoinų perlaidos verifikavimui, bet jos tarnauja kaip kliūtis, neleidžianti sukčiams apgaulės būdu pakeisti pasaulinius bitkoinų perlaidų įrašus.
Kaip atlygį už šių skaičiavimų atlikimą „kasėjai“ laikas nuo laiko gauna nedidelį bitkoinų kiekį – tiesa, šis atlygio gavimo procesas labiau primena loteriją nei atlyginimą už atliktą darbą.
Žmonės, norėdami pasididinti gaunamų pajamų kiekį, neretai superka didelį kiekį kompiuterių, kuriuos prijungia prie kriptovaliutų tinklo. Kartais kompiuterių prikemšami ištisi pastatai, didžiulės sandėlių patalpos.
Tokiam kompiuterinės įrangos kiekiui reikia milžiniško kompiuterių kiekio, nes visi tie kompiuteriai skaičiavimus atlieka iš esmės visą savo veikimo laiką.
Kembridžo universiteto įrankis modeliuoja įvairių bitkoinų kasimo mašinų (kompiuterių) tarnavimo trukmę ir daro prielaidą, kad visų bitkoinus kasančių kompiuterių efektyvumas yra skirtingas.
Taikant vidutinę vienos kilovatvalandės kainą (5 JAV centai) ir bitkoinų tinklo energijos suvartojimą galima apytiksliai paskaičiuoti, kiek elektros yra suvartojama bet kuriuo metu.
Aplinkosauginis efektas
„Bitkoinai yra tiesiogine prasme efektyvumo antipodas. Todėl efektyviau kasanti kompiuteirnė įranga čia nepadės – ji tik konkuruos su kita efektyvesne kasimo įranga. O tai reiškia, kad bitkoinų energijos suvartojimas ir dėl to atsirandančios anglies dvideginio emisijos tik šaus į viršų. Labai blogai, kad visa ši energija tiesiogine prasme iššvaistoma loterijai“, – aiškino knygos „Attack of the 50 Foot Blockchain“ autorius Davidas Gerardas.
Bitkoinų kainą šį pirmadienį labai staigiai išaugino „Tesla“ pranešimas apie investavimą į kriptovaliutas. Tačiau šio sprendimo komentatoriai nurodė, kad toks veiksmas smarkiai kertasi su ankstesne – aplinkosaugai draugiška – „Tesla“ pozicija.
„Elonas Muskas vėjais paleido didelę dalį gero „Tesla“ darbo, skatinusio perėjimą prie tvaraus energijos vartojimo. Tai yra labai blogai. Nežinau kaip jis iš šios situacijos galėtų išlipti sausas. 2020 metais „Tesla“ aplinkosauginių subsidijų pavidalu gavo 1,5 mlrd. JAV dolerių. O tada jei apsigręžė ir išleido visus tuos pinigus bitkoinams, kurie yra kasami daugiausiai naudojant energiją, gaminamą deginant anglį. Būtina peržvelgti jiems išmokamas subsidijas“, – aiškino D.Gerardas.
Anot eksperto, norint kompensuoti neigiamą aplinkosauginį poveikį bitkoinams galima būtų taikyti anglies emisijų mokesčius.
