„Boeing KC-46 Pegasus“ yra sukurtas 767 pagrindu. Jis turi nuotoliniu būdu valdomo standaus strypo degalų papildymo sistemą. Tai reiškia, kad iš lėktuvo nuleidžiama ne žarna, o standus vamzdis. „KC-46 Pegasus“ pirmam skrydžiui pakilo 2015 metais, o pirmą kartą degalus kitam lėktuvui sėkmingai perpylė jau 2016-aisiais. Tuo metu dar buvo žadama, kad pirmieji lėktuvai JAV Karinių oro pajėgų bazes pasieks dar 2017-aisiais, tačiau tuo mažai kas tikėjo.
Greitai paaiškėjo, kad standi degalų papildymo konstrukcija skrydžio metu patiria dideles konstrukcines apkrovas – greta skrendantys orlaiviai juda vienas kito atžvilgiu, taip sukeldami nepageidaujamą stresą. Dar vėliau reikėjo spręsti problemas dėl slėgio, o galiausiai praeitą mėnesį įvyko visa maišatis dėl 737 MAX.
Aišku, „Boeing KC-46 Pegasus“ yra sukurtas 767, o ne 737 pagrindu, tačiau abu orlaiviai naudoja tą pačią MCAS („Maneuvering Characteristics Augmentation System“) – technologiją, skirtą užkirsti kelią smukai lėktuvui skrendant nedideliu greičiu, pavyzdžiui, kylant arba tupiant. Vėliau buvo nuspręsta, kad sistemos gedimai nekelia pavojaus „KC-46 Pegasus“, bet dabar išryškėjo naujos bėdos.
Dabar JAV Karinės oro pajėgos stabdo „KC-46 Pegasus“ priėmimą. Patikrinimo metu uždarose orlaivio konstrukcijose buvo aptikta nepageidaujamų objektų. Tai yra, tose konstrukcijos vietose, kurios įprastai nėra matomos (pavyzdžiui, uždarose fiuzeliažo konstrukcijos ertmėse) aptikta aliuminio drožlių ir net įrankių. Visa tai – smulkmenos, tačiau jos teoriškai galėtų apgadinti per visą lėktuvo ilgį išvedžiotas elektros energijos linijas.
Kita vertus, oro pajėgos „Boeing“ prašo stabdyti „KC-46 Pegasus“ tiekimą ne dėl kelių nepastebėtų aliuminio drožlių – tikėtina, kad šie objektai niekada problemų nesukeltų. Problema yra tai, ką šie radiniai simbolizuoja – atmestinas požiūris į gamybą ir kokybę. Jei „Boeing“ inžinieriams nerūpi išvalyti aliuminio pjaustymo ir šlifavimo metu susikaupusių atliekų, kas žino, kur dar jie savo darbą atliko atmestinai.
„Boeing“ kol kas pristatė tik septynis KC-46A, tačiau inspekcija pažeidimų aptiko net 10 dar nepristatytų lėktuvų. „Boeing“ jau ėmėsi veiksmų padėtį taisyti. Teigiama, kad „Boeing“ didesnį dėmesį skirs darbuotojų rengimui ir kokybės kontrolei. Tai – dar vienas smūgis JAV lėktuvų gamintojui, kuris tikrai pakenks reputacijai. Tikriausiai nėra nieko blogiau, nei kompanijos, kuri atmestinai žiūri į kokybę, įvaizdis. Tai griauna pasitikėjimą ne tik „KC-46 Pegasus“, bet visais „Boeing“ lėktuvais. Todėl dabar kompanija turi imtis tokių žingsnių, kurie būtų pastebimi ir aiškūs – jokių paslėptų atliekų lėktuvuose būti negali.
