Meteorologai ir atmosferos tyrinėtojai šį reiškinį vadina oro srovių upėmis. Apie tai prabilo mokslinio meteorologijos centro „Fobos“ darbuotojas Jevgenijus Tiškovecas. Ypatingai greitai judančios oro srovės atmosferos sluoksniuose gali tęstis iki 300 km.
Jis paaiškino, kad vėjo greitis tragedijos epicentre viršijo 100 km/val. (30 m/s). Jo žodžiais tariant, šis reiškinys užfiksuotas 600 – 10 000 m aukštyje (taigi praktiškai visoje aukščio zonoje, kurią kirto laineris). „Tokia oro srovių sąveika pučiant tokiam stipriam vėjui galėjo sutrikdyti skrydžio dinamiką. Todėl pilotas nesugebėjo du kartus iš eilės nutupdyti lėktuvo ir staiga ėmė kristi“, – sakė mokslininkas.
Šiuo metu tiriamos dvi pagrindinės versijos: piloto klaida ir techninis gedimas.
