Tačiau koks pasaulis išliktų po radioaktyviųjų iškritų?
Pastaruosius keturis dešimtmečius mokslininkai, modeliuojantys Žemės sistemą, atliko kompiuterinį modeliavimą, kad tai išsiaiškintų, teigė Markas Maslinas, UCL Žemės sistemos mokslų profesorius.
Remdamiesi chemijos ir klimato modeliavimo žiniomis, atmosferos mokslininkai Paulas Crutzenas ir Johnas Birksas 1982 m. parašė trumpą straipsnį, kuriame teigė, kad branduolinis karas sukeltų vadinamąją branduolinę žiemą. Jie teigė, kad tai sunaikintų žemės ūkį, o kartu ir civilizaciją.
Po metų JAV ir Sovietų Sąjungos mokslininkai pirmieji patvirtino, kad miestai ir pramoniniai kompleksai, kuriems smogtų branduolinis ginklas, iš tiesų sukeltų daug daugiau dūmų ir dulkių nei deginant tokį pat miško plotą. Antra, šis pasaulinis smogo sluoksnis užstotų saulės šviesą, todėl Žemės paviršius sparčiai šaltėtų, džiūtų ir tamsėtų.
Klimato modeliavimas rodo, kad dėl sumažėjusios saulės šviesos beveik dešimtmetį pasaulio temperatūra nukristų iki 10˚C. Toks atšalimas ir mažesnis saulės šviesos kiekis augalams fotosintetinti turėtų katastrofiškų pasekmių pasaulinei maisto gamybai ir sukeltų masinį badą visame pasaulyje, teigė M.Maslinas,.
Šiuolaikiniai klimato modeliai yra kur kas sudėtingesni nei tie, kurie buvo naudojami devintajame dešimtmetyje. Ir nors šiandien veikiančių atominių bombų yra mažiau, naujesni kompiuterinio modeliavimo rezultatai rodo, kad prieš 40 metų mokslininkų išsakyta niūri pranašystė iš tikrųjų galėjo būti per menka.
Branduolinis ledynmetis
Alano Roboko vadovaujami Rutgerso universiteto (JAV) aplinkosaugos mokslininkai neseniai paskelbtame straipsnyje teigė, kad branduolinės žiemos teorija padėjo sustabdyti branduolinių ginklų plitimą Šaltojo karo metais. 1986 m. prezidentas Ronaldas Reiganas ir generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas žengė pirmuosius žingsnius istorijoje, kad sumažintų branduolinių ginklų skaičių, kartu nurodydami prognozuojamas branduolinės žiemos pasekmes visai gyvybei Žemėje.
Ginklavimosi varžybų įkarštyje devintojo dešimtmečio viduryje buvo daugiau kaip 65 000 branduolinių ginklų. Sumažinus pasaulinį branduolinį arsenalą iki kiek daugiau nei 12 000, sumažėjo visuotinio branduolinio karo grėsmė, todėl kai kas suabejojo, ar 8-ajame dešimtmetyje naudoti riboti klimato modeliai pakankamai įvertino pasaulinio branduolinio karo pasekmes.
Naujieji modeliai rodo, kad, įvykus didžiausiam galimam JAV ir Rusijos apsikeitimui branduoliniais ginklais, vandenynas atvėstų taip smarkiai, kad pasaulis patektų į tūkstančius metų trunkantį „branduolinį mažąjį ledynmetį“.
Žinoma, yra dar septynios branduolinės valstybės: Kinija, Prancūzija, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja, Pakistanas ir Jungtinė Karalystė. Mokslininkai apskaičiavo, kad net ribotas branduolinis karas tarp Indijos ir Pakistano galėtų pražudyti 130 mln. žmonių, o dar 2,5 mlrd. žmonių mažiausiai dvejus metus neturėtų maisto.
