Povandeninio branduolinių bombų aptikimo įrenginio surinkti akustinius duomenys atskleidė unikalią dainą, kurios mokslininkai dar niekada nebuvo girdėję.
Naujoji mėlynųjų banginių (Balaenoptera musculus brevicauda) populiacija nuo šiol vadinama Čagoso populiacija pagal salų grupę Indijos vandenyne netoli šios grupės slėptuvės. Mažesnio porūšio atrastų mėlynųjų banginių ilgis siekia iki 24 metrų.
Bombų detektoriai
„Mėlynuosius banginius paprastai sunku rasti, – „Live Science“ sakė pagrindinė tyrimo autorė, habilituota daktarė Emmanuelle Leroy. "Dėl pramoninės banginių medžioklės jie atsidūrė ant išnykimo ribos ir atsigauna labai lėtai.“
Biologinės įvairovės centro duomenimis, šiuo metu Pietų pusrutulyje gyvena apie 5-10 tūkst. mėlynųjų banginių, palyginti su maždaug 350 tūkst. populiacija, kuri ten gyveno prieš banginių medžioklę. Keletas likusių banginių dažnai būna vieniši ir pasiskirstę didelėse geografinėse teritorijose, todėl juos sunku pastebėti.
„Geriausias būdas juos tirti – pasyvus akustinis stebėjimas, – sakė Leroy, – tačiau tai reiškia, kad turime turėti hidrofonus, įrašinėjančius įvairiose vandenyno dalyse.“
Ypač Indijos vandenyne mokslinių akustinių masyvų įrengta nedaug. Todėl komanda kreipėsi į povandeninius branduolinių bombų detektorius turinčią Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijai (CTBTO).
Ypatinga giesmė
Išanalizavę duomenis, mokslininkai atrado ypatingą mėlynųjų banginių giesmę, kuri anksčiau nebuvo girdėta.
„Mėlynųjų banginių giesmės yra labai paprastos, nes jose kartojamas tas pats modelis, – „Live Science“ sakė Leroy, – tačiau kiekvienas mėlynųjų banginių porūšis ir populiacija turi skirtingą giesmės tipą“.
Apskritai mėlynųjų banginių giesmės yra ilgos, žemo dažnio – kartais žemesnio nei žmonės gali girdėti (žemesnio nei 20 hercų) – didelio intensyvumo ir kartojamos reguliariais intervalais. Tačiau skirtingų banginių grupių šauksmai skiriasi trukme, struktūra ir atskirų atkarpų skaičiumi.
Norint galutinai patvirtinti Čagoso salų populiacijos egzistavimą, vis dar reikia vizualinio identifikavimo, tačiau tyrėjai įsitikinę, kad tai bus tik laiko klausimas.
Tyrimas paskelbtas balandžio 22 d. žurnale „Scientific Reports“.
