Dvigubai brangesnis metodas
„Santaros klinikose apie 30 procentų persodinamų inkstų kokybė yra patikrinama „Life Port“ perfuzijos aparatu. Nors toks konservavimo metodas yra dvigubai brangesnis už paprastą inksto gabenimą izoterminiame konteineryje, tačiau atsiperka geresne pacientų sveikata po operacijos, o tai ir yra pagrindinis mūsų, transplantologų, rūpestis, “– sako doc. Arūnas Želvys, Santaros klinikų Urologijos centro vadovas.
Inkstų transplantacija yra geriausias negrįžtamą inkstų funkcijos nepakankamumą turinčių pacientų gydymo metodas. Deja, persodinamų inkstų nėra tiek daug, kad visiškai patenkintų medicinos poreikius.
Kaip aiškina gydytojas urologas doc. A.Želvys, sustojus kraujotakai donoriniame inkste, ima trūkti deguonies ir maisto medžiagų, palaipsniui ima žūti gyvos ląstelės. Mokslui yra žinomas saugus laikas, kai donoro organą dar galima persodinti jo laukiančiam pacientui. Su esamais konservuojamaisiais tirpalais, laikant 4°C izoterminiame konteineryje, inkstą galima išlaikyti net iki 48 valandų, tačiau visuotinai patvirtintas saugus laikas neturėtų viršyti 24 valandų.
Inkstų transplantacijų poreikiui nemažėjant, intensyviai ieškoma būdų panaudoti visų amžiaus grupių ir visų donoro būklių inkstus. Vienas iš tokių būdų yra inkstų perfuzija konservuojamaisais tirpalais, nenutrūkstanti ir organo transportavimo metu.
Naujos technologijos
Mašininė organų perfuzija žinoma taip pat seniai, kaip ir organų transplantacija. Mašininės perfuzijos ir tirpalų tyrinėjimai pradėti dar XX amžiaus pradžioje chirurgo Alex’io Carrel’o. Jis sudomino garsų pilotą inžinierių Charlesą Lindbergą organų perfuzijos tyrinėjimais ir 1935 metais buvo pagamintas aparatas steriliai pulsuojančiai organų perfuzijai. Folkertas O. Belzer JAV pagamino pirmąjį klinikoje pritaikomą aparatą ir 1968 metais buvo persodintas pirmasis hipotermiškai perfuzuotas inkstas.
1971 metais pirmasis donorinis inkstas buvo pervežtas iš JAV į Olandiją ir sėkmingai persodintas po 37 valandų hipoterminės perfuzijos. Nors JAV ir toliau sėkmingai buvo naudojama mašininė perfuzija, Europoje kelis dešimtmečius vyravo imersinė šalta konservacija. To priežastis buvo pakankamai pigaus konservuojamojo tirpalo EuroCollins vartojimas, kuris užtikrino saugią 24 valandų konservaciją.
Dėl vyresnio amžiaus, ūmaus inkstų funkcijos pažeidimo ar kitų donoro ligų paprastai buvo atsisakoma persodinti inkstus, nes nebuvo patikimų būdų, leidžiančių prognozuoti funkciją po persodinimo. Pastaruoju metu, stengiantis padėti kuo daugiau pacientų, išaugo susidomėjimas mašinine hipotermine perfuzija.
Kaip pasakoja gydytojas doc. A.Želvys, inkstai yra talpinami į perfuzijos aparatą ir transportuojami hipoterminėmis sąlygomis nenutraukiant perfuzijos. Kartu stebimi perfuzijos parametrai, garantuojantys transplantato kokybę: pasipriešinimas perfuzijai (mmHg), jos temperatūra, greitis. Blogėjant perfuzijos parametrams, tokie inkstai netransplantuojami.
Atlikti tyrimai parodė, kad išplėstinių kriterijų donorų inkstų funkcinis pajėgumas yra geresnis po hipoterminės mašininės perfuzijos, geresnis inkstų transplantatų išgyvenamumas po metų.
„Nacionalinio transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos visapusiškai remia naujų technologijų įsisavinimą įvairiose organų transplantacijos srityse, – sako direktorius Artūras Bagotyrius, – nes labai svarbu maksimaliai išnaudoti visas galimybes sėkmingai panaudoti donorinius organus, ypač vyraujant vyresnio amžiaus donorams. Inkstų persodinimas – dažniausia transplantacijų rūšis, o inovatyvių technologijų sprendimai leistų dar labiau padidinti sėkmingų operacijų skaičių“.
VUL Santaros klinikose ši technologija sėkmingai taikoma jau penkerius metus. Per 2020 metus atliktos 42 inkstų transplantacijos. Net ir prasidėjus pandemijos laikotarpiui, inkstų transplantacijos Santaros klinikose nebuvo pristabdytos.
