O dar prieš trejus metus savo įrenginiuose visą nelicencijuotą įrangą naudojo dukart daugiau žmonių – kas penktas, rodo „Microsoft“ ir „Infobalt“ gyventojų nuomonės tyrimas. Statistika rodo, kad nelicencijuotos įrangos naudotojai rizikuoja dukart: siųsdamiesi jau galima iš anksto užkrėstas piratines programas ir vėliau jų neatnaujindami bei kaupdami vis didėjantį kibernetinių saugumo spragų bagažą.
Ir nors piratavimo statistika gerėja (apklausa atskleidė, kad pusė apklaustųjų (turinčių kompiuterį) teigia, jog naudoja visą legalią PĮ (2015 m. tokių buvo 42 proc.), dar pas trečdalį didžioji PĮ dalis – legali (2015 m. – penktadalis), o kas dešimtas pripažino, kad visa jų naudojama PĮ – nelegali (2015 m. – kas penktas), tai nereiškia, kad taip nutiko dėl susivokimo, kad ir kūrėjai yra žmonės, kuriems turi būti sumokama už jų atliekamą darbą. Tyrimo rezultatai rodo, kad šalies gyventojų nuomonė ar autoriams reikia mokėti už jų sukurtą PĮ, filmus, muziką ir kitą turinį, per trejus metus praktiškai nepasikeitė. Su šiuo teiginiu sutinka du iš trijų apklaustųjų, kas penktas mokėti nelinkęs, o likę šiuo klausimu neturi nuomonės.
„Microsoft Lietuva“ vadovas tvirtino, kad pastaruoju metu piktybiniai programiniai kodai linkę paprastėti: kompiuterių apsauga smarkiai sustiprėjo, todėl programišiai stengiasi skinti „žemai kabančius vaisius“ – kompiuterius, kuriuose naudojama ilgą laiką neatnaujinta įranga, taip pat daugėja „phishing“ tipo atakų.
„Tuo tarpu žmonės, besinaudojantys nelegalia programine įranga, savo noru atiduoda raktus nuo savo kompiuterio programišiams“, – sakė A.Kavaliauskas. „Microsoft“ ir IDC atliktas tyrimas parodė, kad kibernetiniai įsilaužimai ir nelegalios programinės įrangos naudojimas yra labai glaudžiai susiję, o net trečdalyje neteisėtai atsisiunčiamų programų jau būna prijungta kažkokių piktybinių elementų, kurie, įdiegus juos į kompiuterius, „atsiveda piktybinius draugus“.
Be to, ne visos nelegalios programos turi galimybę galimybę gauti saugumo atnaujinimus, kai kurie nelegalią programinę įrangą turintys vartotojai vengia diegtis naujinius, užkamšančius saugumo skyles, nes bijo, kad kartu su saugumo spraga bus užkimšta ir spraga, leidžianti naudotis nelegalia įranga.
Dėl kibernetinių nusikaltėlių patiriami nuostoliai – milžiniški. IDC skaičiuoja, kad Centrinės ir Rytų Europos gyventojų dėl kenkėjų patirta žala siekia 900 mln. eurų (finansinės, laiko sąnaudos atstatant duomenis ir pan.), o šio regiono bendrovių – net 14 mlrd. eurų.
Šeši patarimai, kaip išvengti „paslėptų“ kenkėjų
- Įsigykite kompiuterius ir PĮ tik iš patikimų šaltinių (oficialių gamintojų ar platintojų)
- Reikalaukite įrodymų, ar PĮ tinkamai licencijuota
- Visada įdiekite naujausius saugumo atnaujinimus
- Naudokite patikimus apsaugos sprendimus
- Nenaudokite senos, nepalaikomos PĮ, kuri nebegauna saugumo atnaujinimų
- Darykite atsargines kopijas, kad ištikus nelaimei neprarastumėte svarbios informacijos ir galėtumėte greitai atstatyti visus duomenis
