Gausu tokių persirengėlių buvo ir šį savaitgalį Vilniuje vykstančiame „GameOn“ žaidimų mėgėjų susibūrime. Bet kas gi tie jie? Dėmesio išsiilgę keistuoliai, mėgstantys įsiamžinti svetimose asmenukėse? Užkietėję žaidimų gerbėjai, kuriems netyčia išdilo riba tarp realaus ir jų įsimylėto virtualaus pasaulio? Pasirodo, nieko panašaus! Tai – tikrų tikriausias darbas. Ir už jį mokami pinigai.
O jeigu kilo klausimų, kaip ir už ką tie pinigai mokami, tai į juos padėjo atsakyti „cosplayer'ė“ ir Lenkijos, Alexandra „Shappi“ Tora, „GameOn“ lankytojams apie savo darbo specifiką paaiškinusi viską nuo A iki Ž (na, gal tik iki Ū, nes kiek gi galima sutalpinti į pusvalandį trukusį pranešimą).
Pasirodo, persirengėliai yra labai vertingi žmonės, pasižymintis ypatingu sugebėjimų rinkiniu. Jie ne tik turi būti draugiški ir savo darbo metu bendrauti su parodos lankytojais bei šypsotis bendroms nuotraukoms – kartu jie turi būti ir išradingi, ir nagingi, ir punktualūs. Ir, žinoma, vertinti savo veiklą kaip tikri profesionalai. O tuomet jų, kaip profesionalų, veiklą pradeda vertinti ir žaidimų platinimo bendrovės, kurioms reikalingas jų žaidimų matomumas. Ir būtent žaidimų platintojai yra tokių persirengėlių pagrindiniai darbdaviai.
„Shappi“ išskyrė tris pagrindinius tarpusavy glaudžiai susijusius persirengėlio darbus – pirmasis yra daugiausiai krentantis į akis viešas dalyvavimas renginiuose. „GameOn“, lyginant su tokiais renginiais, kaip „Gamescom“ ar teminiai festivaliai JAV, santykinai yra labai nedidelis, o ir „cosplay“ reiškinys mūsų šalyje yra ganėtinai naujas, bet jau dabar čia galima sutikti daug žmonių, kuriems yra ir turėtų būti sumokama už tai, kad jie pasipuošę žaidimų veikėjų kostiumais“, – sakė viešnia iš Lenkijos.
„Cosplay“ – ne šiaip maivymasis su kostiumu
Tačiau tai nėra tik gražios aprangėlės ir pasistaipymo tarp žmonių derinys. „Mes suteikiame kostiumą, suteikiame savo žinias apie veikėjus, jų istorijas, kaip jie veikia ir paprastai pritraukiame papildomo dėmesio per savo socialinių tinklų kanalus. O bent jau vakarų šalyse gerbėjų bazė yra labai vertingos klientų grupės leidėjams“, – savo profesijos svarbą aiškino „Shappi“. – „Mes ne tik gražiai atrodome. Mes žaidžiame žaidimus, mes bendraujame su žaidėjais, juos linksminame, kad jie nenuobodžiautų. Gal ir ne koks palyginimas, bet mes esame svarbūs, judantys leidėjų stendų papuošalai, su kuriais labai smagu nusifotografuoti“.
Tiesa, ji pabrėžė ir tokio darbo trūkumą – kai kurie tokių renginių lankytojai sunkiai įvertina asmeninę erdvę ir puola apsikabinėti ir fotografuotis nepaprašę tam leidimo. Tokia drąsa šios profesijos atstovus gali kiek erzinti, tačiau paprašius leidimo apsikabinti ir nusifotografuoti jis dažniausiai būna duodamas.
Be to, persirengėlių kostiumai dažnokai būna ganėtinai grėmėzdiški ir trapūs, o masiniuose renginiuose žmonių spūstys tokiems kostiumams gali būti labai žalingos, todėl draugiškumą visada reikia derinti su protu bei atsargumu.
Kiek už tokį darbą turėtų būti sumokama? Anot „Shappi“, stendo, prie kurio lankytojai viliojami persirengėliais, savininkai paprastai apmoka kelionės ir nakvynių išlaidas bei apmoka patį darbą renginyje.
Pirmasis apmokamas „Shappi“ darbas buvo būtent „Gamescom“ suvažiavime – didžiausiame Europoje. Darbą ji gavo dėl to, kad kurį laiką kruopščiai pildė savo svetainę mėgėjiškų bandymų nuotraukomis bei aprašymais, o prieš parodą pati dalyviams pasiūlė savo paslaugas.
Kostiumų kūrimas
Antroji darbo dalis – kostiumų kūrimas. Ir tai – taip pat menas bei kūrybiškumas, be to, jis dažniausiai trunka kur kas ilgiau nei kostiumo naudojimas pagal paskirtį. Ką jau kalbėti apie tikrai nemenkas materialines sąnaudas kostiumo gamybai. Todėl kostiumo kūrimo išlaidas taip pat turėtų padengti samdytojas. „Ir jeigu pusės kostiumo kainos samdytojas nepadengia iš anksto, net nepradėkite“, – sakė A.Tora.
Kostiumus patys gaminasi toli gražu ne visi persirengėliai. Kai kurie nusiperka jau pagamintus kostiumus, kai kurie – skolinasi. Ir visa tai yra visiškai priimtina praktika. Griežta taisyklė – pasigamink kostiumą pats – galioja tik tuo atveju, jeigu su tuo kostiumu ketinama dalyvauti „cosplay“ konkurse (be tokių neapsieina bemaž nė vienas masinis su žaidimais susijęs renginys).
O tai atveria naujas uždarbio galimybes: gaminti „cosplay“ kostiumus pagal užsakymą (kuo „Shappi“ taip pat užsiima). Tokie kostiumai yra paklausūs ne tik renginiuose, bet ir kuomet kompanijos organizuoja didesnes žaidimų reklamos kampanijas. Tokius kostiumus reikia ne tik pagaminti, bet ir pritaikyti juos konkrečiai prie dėvėsiančio asmens kūno – toks kostiumo, kartais sudaryto iš visiškai nelanksčių dalių, priderinimas gali trukti ir visą dieną.
„Jeigu dėl kostiumo gamybos deratės su įmone – vertinkite savo laiką. Nesiūlykite dirbti pigiai. Jeigu užsakovams netiks – kainą visada galėsite sumažinti. O štai padidinti – jau nebe“, – teigė persirengėlė. Ji rekomendavo savo darbą vertinti maždaug tokiu principu: išsiaiškinkite, kiek už valandą darbo gauna „McDonalds“ užkandinių darbuotojai ir padauginkite bent iš dviejų.
Nepamirškite rinkodaros!
Trečioji darbo dalis – rinkodara. „Įmonės palengva pradeda suprasti rinkodaros socialiniuose tinkluose svarbą“, – sakė „Shappi“. Be to, vienas iš sudėtingiausių darbų, kurį taip pat atlieka persirengėliai – tai renginių vedimas. Šiam darbui priskiriamas ir fotosesijų organizavimas: tenka numatyti, ko reikia užsakovų įmonei, kokios yra fotografo galimybės ir panašiai.
Be abejo, būtina prižiūrėti ir savo vardą bei plėsti kontaktų socialiniuose tinkluose ratą – tai yra vienas iš veiksnių, pagal kurį užsakovas gali vertinti persirengėlį (mat socialiniuose tinkluose paties „cosplayer'io“ patalkinta nuotrauka kuria papildomą naudą užsakovui).
Renginių metu verta apsilankyti ir prie kitų įmonių stendų ir pasidomėti, ar jiems reikalingos panašios paslaugos bei palikti jiems savo kortelę – tokiu būdu galima užsitikrinti sau darbą kitiems renginiams.
Vienas iš būdų tą populiarinti save – dalyvavimas „cosplay“ konkursuose (kurie ne tik skatina pasigaminti pačius išradingiausius, vizualiai patraukliausius kostiumus, bet, sėkmės atveju, gali būti kur kas pelningesni už paprastą užsakomąjį darbą). Žinoma, pergalės jau pirmame konkurse tikėtis vargu ar verta. Tačiau dalyvavimas padeda kaupti ir patirtį kuriant kuo įmantresnius kostiumus, o sėkmė ilgainiui ateis.
Kitas taip pat tikėtinas persirengėlių pajamų šaltinis yra parduotuvė, kurioje pardavinėjami plakatai, kuriuose „cosplayer'is“ įamžintas visu gražumu, o taip pat įvairūs rankų darbo kostiumų elementai – kostiumai, „brangakmeniai“ virvelės, kai kurie nedideli jau gatavi kostiumų komponentai (pvz., pirštinės).
Kaip išgyventi darbe?
Viešnia iš Lenkijos negailėjo ir įspėjimų ketinantiems išbandyti savo jėgas šioje įdomioje, tačiau tikrai nelengvoje profesijoje. Pirmiausia, ir svarbiausia, pabrėžė „Shappi“, yra sutartis – ji pati yra ne kartą nukentėjusi už tai, kad pasitikėjo žodiniu susitarimu: vieną kartą atlyginimo laukė metus, o kitą kartą nesutarimai su ją samdžiusia įmone pavojingai priartėjo prie teismo. Tad, A.Tora primygtinai pataria: visada prisidenkite popieriais, nes tai yra vienintelis civilizuotas būdas apsisaugoti nuo galimų, bet išvengiamų problemų.
Nesutikite dirbti už picos gabalėlį. Arba ausines. Arba klaviatūrą. Nenusipiginkite
Kitas „Shappi“ įspėjimas – niekada nesutikite dirbti nemokamai. Darbas – tai ne labdara. Nesutikite dirbti už picos gabalėlį. Arba ausines. Arba klaviatūrą. Nenusipiginkite. Ir įvertinkite ne tik viešą darbą renginyje, bet ir sunkų darbą dirbtuvėse – juk tai taip pat yra darbas. Mat sutikimas dirbti už dyką yra žalingas ne tik žmogui, kuris gaišta savo laiką, o už tai gauna vien menkavertes dovanėles, bet ir kitiems „cosplayer'iams“ – įmonės, įpratintos atsiskaityti pelės kilimėliais, nenorės samdytis žmonių už pinigus.
Ne mažiau svarbu yra pasirūpinti savo sveikata: nors „būti vaidmenyje“ darbo metu yra labai svarbu, ne mažiau svarbu yra išlikti darbingu ilgą laiką, todėl persirengėlio bagaže privalomai turi būti patogūs atsarginiai batai, ypač jeigu kostiumo batai yra aukštakulniai. Kokia gi nauja iš savaitei sutartį pasirašiusio persirengėlio, jeigu jis jau pirmą dieną prisitrins tokias pūsles, kad antrą dieną nebegalės paeiti? Be to, sutartyje būtina nurodyti, kad darbo dienos metu skiriama bent valanda poilsio – papietavimui ir atsigėrimui. Vandens gėrimas itin svarbus tuomet, kai dėvimas sunkus arba šiltas kostiumas.