Praėjusį šeštadienį, kovo 9 dieną, zondas „Cassini“ paskutinį kartą per visą savo misiją praskriejo palei Saturno palydovą Rėją. Zondą nuo jos skyrė tik 997 km. „Cassini“ misija bus baigta 2017 m. – tada kontroliuojamo skrydžio metu zondas visiems laikams panirs į Saturno atmosferą. Aplink skrybėlėtąjį Saulės sistemos milžiną zondas sukasi nuo 2004 m. Zondo misija pratęsta jau dusyk.
„Mūsų misija į Saturną tęsiasi jau 9 metus ir, jei viskas bus gerai, tęsis dar ketverius, – portalui Universetoday.com el. paštu pasakoja K. Porco. – Tai yra paskutinis „Cassini“ priartėjimas prie Rėjos. Tačiau priartėjimų prie kitų Saturno palydovų dar bus. 2015 m. birželį ir rugpjūtį zondas praskries palei Dionę, tų pačių metų spalį ir gruodį – palei vandens geizeriais trykštantį Enceladą.“
 |
| NASA/JPL-Caltech nuotr./Saturno palydovo Rėjos paviršiaus nuotrauka, užfiksuota 2013 m. kovo 9 dieną. |
Kad ir kokie įspūdingi būtų šie paskutiniai Rėjos kadrai, NASA pareiškė, kad pagrindinė zondo paskutinio priartėjimo prie Rėjos užduotis buvo išzonduoti vidinę mėnulio struktūrą, įvertinant jo gravitacinę jėgą prieš stabilų zondo radijo ryšį su Žeme. Rezultatai tyrėjams atskleis, kokia yra Rėja – homogeniškas ir vientisas dangaus kūnas, ar kūnas, kurį sudaro keletas sluoksnių (branduolys, mantija, pluta).
Rėja yra antras pagal dydį Saturno palydovas ir devintas didžiausias Saulės sistemos palydovas, kurį dar 1672 m. atrado italų astronomas Giovannis Domenico Cassinis. Jo skersmuo – apie 1530 km. Aplink Saturną Rėja apskrieja per 4,5 paros. Tai – ledo kūnas: tik apie 25 proc. šio dangaus kūno sudaro uolienos. Likę 75 proc. – ledas (sušalęs vanduo).
Zondas „Cassini“ Žemėn atsiuntė ne tik regimojo spektro, bet ir ultravioletinių bei infraraudonųjų spindulių kadrų su Rėjos kraštovaizdžio peizažais.
„Ši istorinė ekspedicija eina į pabaigą, – primena K. Porco. – Tad pasidžiaukime finaliniais jos etapais.“
