Meteorito sprogimo galia išdaužė tūkstančių namų langus, o per incidentą buvo sužeista daugiau nei tūkstantis žmonių. Iš pradžių manyta, kad prieš pasiekdamas stratosferą meteoroidas galėjo būti 5–10 metrų skersmens, tačiau dabar aiškėja, kad jis buvo gerokai didesnis.
Naujausiais duomenimis, kosminis kūnas buvo apie 17 metrų skersmens, jis galėjo sverti apie 10 tūkst. tonų ir skriejo apie 64 tūkst. km per valandą greičiu. Jo sprogimo galia prilygo maždaug 500 kilotonų trotilo sprogimui.
NASA mokslininkų teigimu, tokie įvykiai Žemėje yra gana reti. Čeliabinsko meteoritas yra didžiausias Žemėje nukritęs kosminis kūnas, kurį užfiksavo žmonės nuo 1908 metų, kuomet toje pačioje Rusijoje, virš Tunguskos upės (Sibiras), nukrito keliskart didesnis meteoritas.
Manoma, kad Tunguskoje nukrito apie 40 metrų skersmens meteoritas, o jo sprogimo galia išguldė medžius 2,1 tūkst. kvadratinių kilometrų plote.
Tiesa, jei toks kosminis kūnas būtų smogęs Čeliabinske, padariniai būtų kur kas rimtesni. Lyginant sprogimo galią, 50 metrų skersmens objektas turėtų tūkstantį kartų didesnę sprogimo jėgą nei 5 metrų skersmens objektas.
Dideli meteoritai Žemėje nukrenta ne itin dažnai, o dar rečiau tai įvyksta virš apgyvendintų vietovių. Manoma, kad tokie meteoritai, koks nukrito Čeliabinske, pasiekia Žemės atmosferą kas keletą metų arba maždaug kartą per dešimtmetį. „Tai lyg mesti kauliukus. Gali tekti ilgai laukti, kol išmesi norimą skaičių, o gali per trumpą laikotarpį išmesti jį net kelis kartus. Tiesiog taip nutinka atsitiktiniai įvykiai“, – sakė fizikas Markas Bosloughas, dirbantis Sandijos nacionalinėje laboratorijoje (JAV, Naujoji Meksika).
Kodėl įskrieję į atmosferą meteoritai sprogsta? Meteoritai skrieja milžinišku greičiu, o atmosfera juos staigiai sustabdo ir dėl trinties objektas smarkiai įkaista. Plėtimasis būna toks staigus, kad akmuo tiesiog sprogsta.
