Tai pirmas kartas, kai kosmose prie tokios žvaigždės aptinkama cukraus", – paskelbė Europos pietinė observatorija (ESO), administruojanti šį projektą.
Astronomai aptiko glikolaldehido – angliavandenio, kuris yra svarbi medžiaga kai kuriuose gyvybiniuose procesuose – pėdsakų dujų debesyje, gaubiančiame žvaigždę, kuri yra už maždaug 400 šviesmečių nuo Žemės, sakoma ESO pranešime.
Šis atradimas "rodo, kad gyvybės sudedamųjų blokų būna tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku, kad jie patektų į planetas, besiformuojančias aplink žvaigždę".
Ši žvaigždė labai panaši į mūsų Saulę, šis atradimas "rodo, kad kai kurios gyvybei reikalingos cheminės medžiagos egzistavo (Saulės) sistemoje planetų formavimosi metu", pridūrė ESO.
Šis atradimas buvo padarytas labai jautriu radijo teleskopu ALMA (Atacama Large Millimeter/submillimeter Array), kuris yra tebestatomas ir turėtų būti užbaigtas ateinančiais metais.
ALMA turi 66 antenas, kuriomis tiriamos kosminės radijo bangos, skleidžiamos galaktikų, žvaigždžių ir kitų dangaus kūnų, neaptinkamų optiniais ir infraraudonųjų spindulių teleskopais.
Čilėje veikia trys ESO observatorijos.
Viena iš jų – Paranalio Observatorija Atakamos dykumoje, kurioje veikia VLT (Very Large Telescope) – keturių teleskopų kompleksas, kuriuo galima stebėti objektus, skleidžiančius keturis milijardų kartų silpnesnę šviesą nei gali pajusti žmogaus akis.
ESO projektus finansuoja Austrija, Belgija, Brazilija, Didžioji Britanija, Čekija, Danija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Šveicarija.
