„Coherent Solutions“ technologijų vadovas: kas laukia ateityje ir kodėl plėtrai pasirinko Lietuvą

Krizės nuotaikos neaplenkė ir technologijų rinkos – kriptovaliutų vertė krenta, o IT sferoje veiklą plėtojantys verslai į naujas investicijas ima žvelgti vis atsargiau. Nerimą sukelti gali ir tai, kad nors į daug žadančią ateities technologiją – metavisatą – investuojamos milžiniškos sumos, apčiuopiamų rezultatų kol kas nematyti. Vienos didžiausių programinės įrangos kūrėjų Rytų Europoje „Coherent Solutions“ technologijų direktorius Maksimas Belovas 15min pasidalino įžvalgomis, apie tai, kas technologijų sektoriaus laukia ateityje.
„Coherent Solutions“ CTO Maksim Belov
„Coherent Solutions“ CTO Maksim Belov / Asmeninio archyvo nuotr.

„Coherent Solutions“ yra programinės įrangos produktų kūrimo ir konsultacijų įmonė, įsikūrusi Mineapolyje, Minesotoje. Kompanijos padalinių taip pat galima rasti visoje Rytų Europoje – taip pat ir Lietuvoje.

„Jūsų kultūra yra puiki, taip pat darbo etika“, – paklaustas, kodėl iš trijų Baltijos šalių pirmiausia pasirinko Lietuvą, šypsodamasis atsakė pašnekovas.

Pokalbio dieną už lango kraštovaizdyje dominavo rudens sezonui jau įprastas cepelininis dangus. Pašnekovo teigimu, panaši situacija šiuo metu jaučiama ir visoje IT rinkoje – didelės krizės nematyti, bet horizonte kaupiasi lietaus debesys.

Su 15min technologijų vadovas dalijosi įžvalgomis apie populiariausias paskutinio meto technologijas, tarp kurių – metavisata ir blokų grandinės, ir kibernetinio saugumo tendencijas nuo karo Ukrainoje pradžios.

– Bendrovės būstinė yra Mineapolyje, tačiau užsienio biurų galima rasti visoje Europoje – Baltarusijoje, Lietuvoje ir net Ukrainoje. Taigi pradėkime pokalbį nuo vienos svarbiausių šių metų temų – karo Ukrainoje. Kaip pasikeitė nuotaikos IT rinkoje po Rusijos invazijos į Ukrainą? Ar pastebėjote aiškių pokyčių, galbūt padaugėjo kibernetinių atakų ar padidėjo Kinijos įtaka?

– Tokia jau žmogaus prigimtis – kai viskas buvo tik prasidėję, žmonės daug emocingiau tai vertino ir laikėsi gana tvirtos nuomonės. Praėjus keliems mėnesiams po šio baisaus įvykio, bent jau tie, kurie nėra tiesiogiai su tuo susiję, priprato. Mes, kaip žmonės, iš tikrųjų labai greitai priprantame prie blogų dalykų, kurie vyksta.

Bet, manau, kad apskritai šis gana stiprus jausmas, kad tai, kas vyksta, yra labai blogas dalykas, kurį reikia kuo greičiau sustabdyti, vis dar egzistuoja.

Mes elektroniniais laiškais ir žinutėmis palaikome pokalbius su mūsų Ukrainos komanda. Ir tikrai tikimės, kad jie liks saugūs, darome viską, ką galime. Ir daugelis mūsų klientų nueina papildomą mylią, kad palaikytų ryšį su savo komandos nariais Ukrainoje, pasikalbėtų apie tai, kaip sekasi gyventi, ir bando išsiaiškinti, ar gali kuo nors padėti.

Klientams, aišku, pirmiausia yra verslo reikalai. Taigi kai kurios organizacijos kartais priima sunkius sprendimus išeiti iš to geografinio regiono dėl rizikos perspektyvos. Tačiau kai kurie klientai labai džiaugiasi, kad ir toliau gali atlikti darbą ir padėti žmonėms ten.

Kai mes kalbamės su savo darbuotojais iš Ukrainos ir klausiame, ar viskas gerai, kaip galima dirbti tokioje aplinkoje, kai naktį vyksta oro antskrydžiai, jie atsako: prie visko priprantama. Nėra gerai prie to priprasti, bet kol yra darbo, į kurį galima susitelkti... Manau, kad šiuo metu tai yra galbūt tiek, kiek galime padaryti – suteikti kažką, ko jie galėtų laukti kiekvieną dieną ir daryti įtaką, keisti pasaulį už jų nuosavo burbulo ribų, kuris, sakyčiau, pilnas mirties ir tragedijų.

Iš kibernetinio saugumo perspektyvos, manau, reikia pažvelgti į pastaruosius trejus metus. Žinote, kiekvienas įvykis, kuris vyko pasaulyje, ruošė mus dar kitam įvykiui. Prasidėjusi pandemija mums suteikė šiek tiek laiko pakeisti kai kurias darbo technologijas, darbo procesus. Turėjome prisitaikyti ir užtikrinti, kad galėtume apsaugoti žmonių įrenginius, kai jie dirba iš namų arba iš bet kurios kitos darbo vietos.

Taigi tai suteikė mums laiko pasiruošti kai kuriems kitiems įvykiams, kurie įvyko Baltarusijoje vėliau 2020 m. Ir, tiesą sakant, mums nereikėjo daug ką keisti ar pritaikyti iš naujo, nes jau buvome pasiruošę šiam hibridiniam darbui. Taigi turime gerą infrastruktūrą, geras priemones, kurios leidžia mums greitai prijungti žmones, užtikrinti jų produktyvumą ir saugią aplinką.

Pastebime, kad daugėja potencialios kenkėjiškos veiklos, daugėja išpirkos reikalaujančių programų.

Pastaruoju metu neabejotinai yra daugiau kenkėjiškų veikėjų, kurie veikia įvairių grupių interesais. Laimei, mes nesame tarsi šios kovos priešakyje, bet tikrai pastebime, kad daugėja potencialios kenkėjiškos veiklos, daugėja išpirkos reikalaujančių programų. Matome kai kuriuos bandymus atakuoti mūsų klientų infrastruktūrą ir mūsų infrastruktūrą. Neabejotinai pastebime, kad daugėja bandymų sukčiauti ir sukčiavimo atakų. Vėlgi, bandoma pasinaudoti tuo, kad žmonės yra šiek tiek išsiblaškę dėl to, kas vyksta aplink juos.

Akivaizdu, kad mes nesame saugumo bendrovė, todėl neturime pilno vaizdo apie tai, kas vyksta pasaulyje. Mes matome, kad atakų ir grėsmių mūsų organizacijai padaugėjo, bet tai nėra 10 kartų daugiau. Manau, kad esame pasiruošę atsilaikyti, net jei taip nutiktų, bet, laimei, matome laipsnišką didėjimą, bet nieko ypatingo.

– „Coherent Solutions“ palaiko glaudų ryšį su kitomis įmonėmis. Kadangi prakalbome apie kibernetinį saugumą – kaip kiti verslai reaguoja į blokų grandinės technologiją? Ar įmonės žvelgia palankiai, imasi veiksmų, kad pasinaudotų šia technologija ir jos suteikiamomis saugumo garantijomis, ar priešingai – nepagaili skepticizmo?

– Tai priklauso nuo to, su kuo kalbiesi. Kai blokų grandinės iš tikrųjų patraukė žmonių dėmesį prieš kelerius metus, kai kurie žmonės nelabai suprato, kas tai iš tikrųjų yra. 2018 m. ir mes suformavome mokslinių tyrimų ir plėtros komandą, kuri daugiausia dėmesio skyrė tik blokų grandinei, sukūrėme keletą prototipų, atlikome tam tikru būdu vykdytą aktyvią rinkodaros kampaniją, reklamuojančią paslaugas.

Mūsų parduodamos paslaugos, pirmiausia, skirtos įmonėms. Taigi mūsų dėmesys iš tiesų buvo sutelktas į blokų grandinės technologijos taikymą įmonėms, į tai, kaip įvairios organizacijos, sudarančios konsorciumus, gali saugiai ir nuosekliai palaikyti informaciją, judančią tarp skirtingų organizacijų, nebūtinai nustatant centrinį subjektą, kuriam priklausys duomenys ir kuris bus atsakingas už jų vientisumą.

123RF.com nuotr./Blokų grandinė
123RF.com nuotr./Blokų grandinė

Taigi į tai, pirmiausia, ir žiūrėjome. Ir ši kryptis, tiesą sakant, niekada nebuvo įgyvendinta. Kalbėjomės su keliomis organizacijomis, kai kurios didesnės bendrovės pradėjo kurti savo vidinius kompetencijos centrus, susijusius su šia sritimi. Nes kai kurie blokų grandinės teikiami privalumai, pavyzdžiui, decentralizacija, informacijos vientisumas – iš tikrųjų įmonės jau turėjo įrankius šiems atvejams įgyvendinti. Bendrai kalbant, vertės tiesiog nebuvo.

Kalbant labiau apie vartotojams skirtą erdvę, joje taip pat buvo pakilimų ir nuosmukių, kad ir su NFT. Daug pradedančiųjų įmonių kuria sprendimus, kurie turėtų tarsi palaikyti ir paremti tą padidėjusį vartotojų susidomėjimą. Dirbame su keletu startuolių, kuriančių šios srities sprendimus, tačiau šiuo metu atrodo, kad jie kuria technologiją, bet nėra realaus prasmingo jos panaudojimo pritaikymo. Žmonės tiesiog pila į tai pinigus ir tai sukuria tam tikrą ekonomiką šioje erdvėje.

Šiuo metu vienintelis realus su vartotojais susijęs blokų grandinės ir NFT pastangų monetizavimas yra finansavimo gavimas

Manau, kad iš to, ką matome, šiuo metu vienintelis realus su vartotojais susijęs blokų grandinės ir NFT pastangų monetizavimas yra finansavimo gavimas. Bet kas bus toliau – kas žino? Dabar vienintelis būdas užsidirbti pinigų yra gauti investuotojų pinigų ir panaudoti juos savo technologijai finansuoti. Bet kaip tos technologijos iš tikrųjų uždirbs realių pinigų, lieka neaišku.

– Ar sakytumėte, kad visgi blokų grandinių technologija turi potencialo?

– Blokų grandinės turi potencialo. Galbūt kaip ekonominė ir finansinė priemonė. Ji turi potencialo, jei tik aplink ją yra tam tikra ekonomika, tarkim, kaip alternatyva tradicinėms valiutoms. Tai gali būti tikrai vienintelis realus potencialas. Tai vienintelė tam tikra šios technologijos taikymo sritis, kur yra kokia nors reali ekonomika, nes žmonės moka realią valiutą už skaitmeninę valiutą.

Nemanau, kad už jos ribų kas nors iš tikrųjų vyksta. Akivaizdu, kad yra žmonių, kurie su tuo nesutinka, jų požiūris į tai yra visiškai kitoks, nes jie gyvena tame pasaulyje, taigi jiems viskas yra kitaip. Mes tarsi žvelgiame šiek tiek iš šalies į šio reikalo vidų.

– Kalbėdamas paminėjote ir NFT (nepakeičiamas žetonas). Ar dirbate su kokiomis nors įmonėmis ar startuoliais, kurie naudotų ar plėtotų NFT, metavisatos koncepcijas?

– Šiuo metu ne.

Metavisata yra skaitmeninio pasitikėjimo ir grynosios vartotojų patirties, susijusios su virtualia realybe, derinys. Taigi šie du komponentai turėtų būti sujungti. Vėlgi, mes turime nedidelę komandą, kuri užsiima papildyta realybe ir virtualia realybe. Ir prieš kelerius metus tai atrodė gana perspektyvu, tiek vartotojų erdvėje, tiek su „Google“ akiniais ir kitais šauniais vartotojų prietaisais, kurie leidžia jums, kaip vartotojui, patirti tam tikrą skaitmeninį persidengimą su realiu pasauliu.

Vėliau pradėta pereiti prie tikros virtualiosios realybės su metavisatomis ir panašiais dalykais. Ir tam reikia tam tikro lygio NFT technologijų, kad būtų galima valdyti savo tapatybę ir užtikrinti, kad negalėtumėte lengvai atkartoti savo fizinės unikalios patirties iš realaus pasaulio šiame virtualiame pasaulyje.

Žmonės į tai investuoja milijardus ir milijardus dolerių ar eurų. Šiuo metu esu labiau skeptikas dėl to, ar tai pasiteisins. Su visomis investicijomis, kurias į šią technologiją investavo „Meta“. Galbūt iš dalies dėl to, kad vis dar nėra gerų vartotojams skirtų įrenginių, kurie būtų prieinami už priimtiną kainą ir kuriuos būtų galima lengvai naudoti. Žinot, visos virtualios ausinės ir kiti įrenginiai vis dar kainuoja gerokai daugiau nei 1000 JAV dolerių, ir jie vis dar yra nepatogūs, gremėzdiški, ne tokie, kuriuos galėtumėte dėvėti kiekvieną dieną.

123RF.com nuotr./NFT parduodamų kūrinių puslapis
123RF.com nuotr./NFT parduodamų kūrinių puslapis

Ar pasaulis taps matrica, sunku pasakyti. Aš taip nemanau. Net jei ir taip, tai ne artimiausiu metu.

– Taigi, jei ne blokų grandinės ir ne metavisata, tai kokia technologija ar technologijos jums kelia daugiausiai jaudulio ir atrodo perspektyviausios?

– Manau, kad tai yra mašininis mokymasis. Man nelabai patinka vadinti jį dirbtiniu intelektu, nes nors jis yra dirbtinis, nemanau, kad tai yra tikras intelektas bet kokiu atveju. Tai tiesiog daug įmantrios matematikos – štai, kas iš tikrųjų yra ši technologija.

Tai, ką matome dabar, jau turi praktinį pritaikymą, kalbant apie daugelį sprendimų, kuriuos kuriame savo klientams. Nesvarbu, ar kalbama apie elektroninės prekybos įmonę, kuri bando išsiaiškinti, kokia yra tikimybė, kad potencialūs pirkėjai iš tikrųjų pateiks užsakymą, ar apie ką nors kitą – sprendimuose iš tiesų yra integruotos įvairios mašininio mokymosi paremtos technologijos.

Ar pasaulis taps matrica, sunku pasakyti. Aš taip nemanau. Net jei ir taip, tai ne artimiausiu metu

Anksčiau buvo tokių metodų su prognozavimo analitika, kai reikėdavo atsisėsti ir praleisti daug laiko, kad išsiaiškintumėte, kokie yra dėsningumai, ir tada bandyti įrodyti arba paneigti savo teorijas.
Mašininis mokymasis iš tikrųjų supaprastina šias funkcijas ir palengvina jų įgyvendinimą.

Pavyzdžiui, žinote, krūvą savo naudotojų, kurie yra geri pirkėjai, kurie, žinote, pateikia daug užsakymų. Ir keletą blogų. Ir algoritmas sukuria jums modelį, kuris leis jums įvertinti visus kitus ir lengvai išsiaiškinti, kurie iš jų yra geri, o kurie ne tokie geri. Taigi, tai tokie naudojimo atvejai, kai anksčiau turėjote sugaišti daug laiko ir įdėti daug pastangų, kad gautumėte rezultatus, o dabar yra gana standartinis algoritmas, kurį galima lengvai naudoti ir pritaikyti savo platformoje.

– Ar nesijaudinate dėl to, kad kuo labiau mašininis mokymasis tobulėja, tuo daugiau kibernetinio saugumo spragų gali atsirasti?

– Nebūtinai taip. Sakyčiau, mašininis mokymasis tikriausiai nėra tiesiogiai susijęs su kibernetiniu saugumu, o labiau – su vartotojų apsauga, etika, galbūt privatumu.

Pripažinkime, viskas aplink mus skaitmenizuota – visos bendrovės ir vyriausybės renka daugybę duomenų apie mus. Ir anksčiau visoms šioms organizacijoms buvo sunku sujungti visus mūsų įvairių skaitmeninių pėdsakų taškus, jos negalėjo pasakyti, kad šis piršto pėdsakas atitinką kitą piršto antspaudą. Dabar, pasitelkus mašininį mokymąsi, organizacijoms daug lengviau sujungti kai kuriuos taškus ir rasti dėsningumus, kurių anksčiau buvo neįmanoma rasti.

Taigi iš tikrųjų tai labiau susiję su privatumu, vartotojų apsauga ir etika. Jei sistema mano, kad esate geras pirkėjas, ji pateiks jums gerų pasiūlymų, tiesa? Jei sistema mano, kad netapsite tokiu pirkėju, ji jus tarsi ignoruos. Tad kaip išvengti bet kokio šališkumo įvedimo į sistemą?

Tai bus iššūkis žmonėms – nebūtinai visada žinosite, ar su jumis elgiamasi sąžiningai, ar ne, o jei ne, tai kodėl kompiuteris su jumis elgiasi neteisingai

Mes kaip tik neseniai kalbėjomės, kad pora mūsų komandos narių atliko palyginimą su „Uber“ kelionių tarifais. Jie buvo lygiai toje pačioje vietoje ir abu norėjo nuvykti į kitą, lygiai tą pačią vietą, todėl pateikė „Uber“ pavežėjimo užklausą. Ir gavo skirtingus tarifus.

Ne itin dideliu skirtumu, vos keliais procentais, bet vis tiek. Taigi yra algoritmas, kuris, taip sakant, žiūri į jūsų skaitmeninę tapatybę ir nusprendžia, ar gali imti iš jūsų daugiau, ar mažiau pinigų. Tai bus iššūkis žmonėms – nebūtinai visada žinosite, ar su jumis elgiamasi sąžiningai, ar ne, o jei ne, tai kodėl kompiuteris su jumis elgiasi neteisingai. Taigi kam tokiu atveju skųstis ir ką dėl to daryti?

– Jūsų požiūriu, kas turi daugiau potencialo dirbtinio intelekto (mašininio mokymosi) srityje – JAV ar Europa?

– Na, iš tikrųjų tai gali būti Kinija. Bet jei atvirai, aš to nežinau, nesu susipažinęs su dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi praktikomiss čia, Europoje. Daug investuoja kai kurios pasaulinės korporacijos Jungtinėse Valstijose, akivaizdu, kad vyriausybė bando įdiegti tai skatinančią politiką. Kinija yra gana aktyvi šioje srityje. Taigi, tai bent jau yra dviejų žirgų lenktynės.

– Kodėl vykdydami plėtrą Europoje iš trijų Baltijos šalių dėmesį pirmiausiai atkreipėte į Lietuvą?

– Planus pradėti plėstis Europoje buvome parengę jau seniai. 2018 m. mūsų pirmoji vieta Europoje už Baltarusijos ribų buvo Bulgarija. Ir tada, kai pasaulyje paspartėjo pandemija ir visa kita, mes paspartinome savo plėtros planus ir tarsi pasinaudojome savo ankstesne šalių analize, nusprendėme, kad Lietuva atrodo puikiai.

Verslo klimatas čia yra puikus, verslo sąnaudos yra labai adekvačios. Manau, kad mokesčių įstatymai yra gana palankūs mūsų tipo organizacijoms, remiantis kai kuriais mūsų čia užmegztais ryšiais su tokiomis organizacijomis, kaip „Investuok Lietuvoje“ ir kai kuriais kitais partneriais. ir talentai yra puikūs, jūsų kultūra yra puiki, taip pat darbo etika.

123RF.com nuotr./Dirbtinis intelektas
123RF.com nuotr./Dirbtinis intelektas

– Grįžkime prie technologijų. Devyniasdešimtaisiais visas technologijų sektorius buvo daug lėtesnis nei dabar – ar verslams sunku žengti koja kojon su vykstančia pažanga?

– Mums labai svarbu, kad mūsų inžinieriai neatsiliktų ir nuolat mokytųsi naujų technologijų. Tai yra iššūkis, nes tiesiogine prasme tu praleidi laiką mokydamasis kažko naujo šiandien, o kai ateis rytojus, jau bus dar 10 naujų dalykų, kuriuos turi išmokti. Gerai tai, kad geros žinios niekada nepasensta.

Nemanau, kad tai yra problema. Tai iššūkis ir galimybė. Aišku, jei pagautumėte mane vieną iš tų niūrių dienų, gal atsakyčiau ir kitaip. Bet aš pradėjau dirbti šį darbą dar 90-aisiais ir net tada viskas buvo gana sudėtinga ir greita. Turiu omenyje, kad internetas buvo tik prasidėjęs – kaip ir pati elektroninė prekyba. Taigi tada turėjome daryti daugybę įdomių dalykų, o infrastruktūra nebuvo tokia, kokia yra dabar. 90-aisiais internetas buvo santykinai kūdikystėje, jis nebuvo toks greitas.

Dabar vėlgi nemanau, kad jis yra per greitas ar tampa problema. Kartais galbūt iššūkis slypi, nes atsiranda kokia nors nauja technologija. Esant tokiam naujovių diegimo tempui, bet kokios didesnės transformacijos technologija turi įvykti labai greitai, nes kitaip gali atsidurti ant trijų skirtingų technologijų sluoksnių – tai nauja, dar naujesnė ir pažangiausia. Dalykai sluoksniuojasi labai greitai.

– O kaip gyvenate šiuo metu – ar pastaruoju metu nesijaučia krizės nuotaikos?

– Nepasakyčiau, kad jaučiama krizė. Pažvelgus į skaičius, išskyrus infliaciją, kuri visur yra didelė, visa kita atrodo gana solidžiai. Bent jau Jungtinėse Valstijose, ir manau, kad Europoje, nedarbas vis dar labai mažas.

Įmonėms vis dar sunku rasti ir įdarbinti puikių žmonių, o mes ir mūsų klientai vis dar matome daug galimybių kurti naujus sprendimus.

Tačiau jei sekate makroekonomines naujienas, matėte, kad „Microsoft“, „Facebook“, „Amazon“ atleidžia daugybę žmonių iš savo technologijų komandų – tiek programinės, tiek techninės įrangos srityje. Kai kurie didesni klientai rengia kitų metų biudžetus ir taip pat yra šiek tiek konservatyvūs.

Iš to, ką matome dabar, nepasakyčiau, kad horizonte būtinai gresia krizė, tačiau yra tam tikrų lietaus debesų. Jie gali tiesiog prapliupti, kas žino? Arba, galbūt, jei kalbėsime po kelių mėnesių, situacija gali būti visai kitokia.

Šiuo metu visi yra atsargūs. Ir vėlgi, tai savaime suprantama. Ar tai pagreitins potencialios krizės artėjimą? Kuo daugiau žmonių kalba apie krizę, tuo didesnė tikimybė, kad ji iš tikrųjų įvyks. Tačiau ir šiuo metu mes vis dar matome daug galimybių. Žmonės vis dar kuria naujų dalykų.

Kai kurie mūsų klientai sako, kad dabar kaip tik yra puikus metas daryti visus tuos dalykus, prie kurių anksčiau neturėjo galimybės prisėsti. Dabar galbūt galime šiek tiek daugiau dėmesio skirti tikriesiems organizacijos prioritetams.

Man visada yra galimybių metas – nesvarbu, ar viskas vyksta beprotiškai greitai, ar ne. Jei viskas sulėtėja, tai taip pat yra galimybė prisėsti ir apie viską pagalvoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis