Kaip ir dauguma biokuro gamintojų, „Cool Planet“ gamina skystą kurą iš augalinės kilmės produktų, daugiausiai iš žemės ūkio atliekų kaip kukurūzų burbuolės ar cukranendrės. Bendrovė pastebėjo, kad gaminant biokurą galima išgauti bioanglis, kurios susidaro organinės kilmės medžiagas deginant labai aukštoje temperatūroje be deguonies arba su labai maža jo dalimi.
Į biokurą investavusios bendrovės pastaruoju metu prarasdavo iki 75 proc. visų savo investicijų.
Bioanglys saugo anglies dioksidą, kad šis nepatektų į aplinką, kai gėlės nyksta. Bioanglys gali būti išpiltos ant žemės ūkio paskirties žemės ir padėti išlaikyti dirvožemio vandenį bei maistines medžiagas, taip padidindamos derlių.
Bioanglis laiko anglies dioksidą žemėje ilgus metus ar net šimtmečius, „Cool Planet“ tikina, kad dėl šio proceso į atmosferą nepatenka anglies dioksidas, taigi anglies dioksido sunaudojama žymiai mažiau, nei išmetama.
Investicijos į „Cool Planet“ ateina po virtinės biokuro gamintojus ištikusių nesėkmių: į biokurą investavusios bendrovės pastaruoju metu prarasdavo iki 75 proc. visų savo investicijų.
„Cool Planet“ vadovas Howardas Janzenas sako, kad jau pasimokė iš kitų biokuro gamintojų klaidų. Bendrovė, skirtingai nei kitos, neinvestuoja milžiniškų sumų, kad būtų pagamintas kuo didesnis biokuro kiekis, o perdirbimo gamyklas stato šalia gamtinių atliekų centrų ir kurą gamina mažais kiekiais.
Be to, „Cool Planet“ nededa vilčių į tuos biokuro šaltinius, kurie gali būti naudojami ir maistui, kaip, pavyzdžiui, kukurūzai, iš kurių galima gaminti bioetanolį ir kurių kainos per pastaruosius metus gerokai šoktelėjo aukštyn.