Jau nuo pat pandemijos pradžios žinojome, kad ši liga žaloja ne tik kvėpavimo sistemą – ji sukelia chaosą ir virškinimo sistemoje, pažeidžia širdį, sukelia krešėjimo sutrikimus.
O dabar, praėjus metams nuo pandemijos globalaus plitimo, kruopščios COVID-19 pacientų autopsijos labai aiškiai parodė, kokio masto uždegiminį procesą ir pažeidimus virusas sukelia smegenų audiniuose. Šios naujos žinios gali padėti paaiškinti kai kuriems pacientams pasireiškiančių neurologinių simptomų gausą – nuo galvos skausmo, atminties netekimo, galvos svaigimo, silpnumo ir haliucinacijų iki stiprių traukulių ir insultų.
Pagal kai kuriuos vertinimus iki 50 proc. ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų gali patirti neurologinių simptomų, dėl kurių kai kuriems žmonėms būna sudėtinga atlikti net tokius kasdieniškus dalykus, kaip pasiruošti sau maistą.
„Mus labai nustebino. Iš pradžių tikėjomės, kad pamatysime žalą, kurią sukėlė deguonies stoka. Vietoj jos pamatėme daugiažidinines zonas tokių pažeidimų, kurie įprastai siejamos su insultais ar neurologinėmis uždegiminėmis ligomis“, – sakė JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) medikas, klinikinės veiklos direktorius Avindra Nathas.
NIH tyrėjai, įskaitant medikus Myoung-Hwa Lee ir A.Nathą, atliko kruopščius 19 mirusių COVID-19 pacientų smegenų audinių tyrimus. Pacientų amžius svyravo nuo 5 iki 73 metų, daugelis jų dėl įvairių būklių (cukrinio diabeto, širdies ligų) priklausė rizikos grupei.
Vietoj jos pamatėme daugiažidinines zonas tokių pažeidimų, kurie įprastai siejamos su insultais ar neurologinėmis uždegiminėmis ligomis.
Taikant galingą magnetinio rezonanso mikroskopiją mokslininkai identifikavo 10 pacientų su smegenų anomalijomis. Tolesni tyrimai, vykdyti naudojant mikroskopiją, parodė hiperintensyvias zonas – ryškius smegenų mėginių mikrografinio vaizdo plotus. Fluorescentinė mikroskopija parodė, jog tose zonose gausu kraujo baltymo fibrinogeno.
Daugelyje mėginių šviesiuosius plotus supo imuninės sistemos T ląstelės, taip pat specializuotos smegenų imuninės ląstelės, mikroglija. Taip pat būta tamsių dėmių – sukrešėjusio kraujavimo į smegenis pėdsakų. Dėl to mokslininkai padarė išvadą, kad šie pacientai patyrė daugybinius nedidelio masto smegenų kraujavimus – pažeidimus, kurie yra būdingi sergant smegenų uždegiminėmis ligomis.
„Kraujavo labai smulkios smegenų kraujagyslės. Ir kraujavo netolygiai – pakraujavimų buvo tai šen, tai ten“, – aiškino A.Nathas.
Neurologinius COVID-19 simptomus patiria ne tik patys sunkiausi pacientai, kurių gyvybės gelbėjamos intensyviosios terapijos skyriuose ar pacientai, sirgę lėtinėmis ligomis.
„Matėme grupę jaunesnių žmonių, be įprastinių rizikos veiksnių, kurie patyrė insultus, matėme pacientus ,kuriems ūmiai pakito psichinė būsena ir tiems pakitimams kitų paaiškinimų nebuvo“, – dar rugsėjį sakė Liverpulio universiteto (JK) neurologas Benedictas Michaelas.
COVID-19 pacientai taip pat patiria kliedesius, jiems išsivysto psichozės. Vienu atveju 55 metų moteris pradėjo namie matyti liūtus ir beždžiones, o vėliau pradėjo galvoti, kad jos draugus ir šeimos narius pakeitė identiški apsimetėliai (Capgraso kliedesiai).
Nepaisant pastangų surasti viruso pėdsakų smegenų audiniuose, mokslininkai SARS-CoV-2 savo mėginiuose nerado, tačiau tyrimo ataskaitoje nurodė: „Gali būti, kad virusas iki mirties laiko jau buvo pašalintas arba viruso koncentracija buvo mažesnė nei sugeba užfiksuoti mūsų tyrimo metodai.“
Kitais tyrimais yra pavykę surasti viruso dalelių smegenų audinyje, tačiau tie kiekiai būdavo nedideli, o viruso suradimo smegenyse atvejai – reti.
„Kol kas mūsų tyrimai rodo, kad mūsų matyti pažeidimai gali būti sukelti ne dėl to, kad SARS-CoV-2 virusas tiesiogiai žaloja smegenis“, – sakė A.Nathas. Anot jo, paaiškinimas gali būti mūsų organizmo uždegiminis atsakas į viruso ataką.
Tačiau dėl to, kad tyrimui naudotų mėginių imtis nebuvo didelė, o klinikinės informacijos kiekis ribotas, medikai negalėjo daryti jokių užtikrintų išvadų.
Mokslininkams susirūpinimą kelia tai, kad tokie smegenų pažeidimai gali negrįžtamai pakeisti COVID-19 susirgusių žmonių gyvenimą: sukelti atminties praradimą, kitas neurologines pasekmes, kaip nuolatinį nuovargį ar Guillain–Barré sindromą.
Recenzuoto tyrimo išvadas publikavo žurnalas NEJM.
