Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

COVID-19 siejama su 30 kartų padidėjusiu retos vaikiškos ligos dažnumu: kas vyksta?

Mokslininkai vis kaupia duomenis, kurie patvirtina ryšį tarp COVID-19 ir retos, paslaptingos uždegiminės vaikiškos ligos, kuri gal būti pavojinga gyvybei, rašo „Ars Technica“.
Intensyviosios pediatrinės terapijos palata Bergamo ligoninėje Italijoje
Intensyviosios pediatrinės terapijos palata Bergamo ligoninėje Italijoje / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Retos ligos aprašymai anksčiau buvo pateikiami iš kelių skirtingų valstybių – nemaža jų dalis yra vertintini kaip „anekdotiniai“, (t. y., nepatvirtinti, statistiškai nesusiejami su kitomis ligomis). Tačiau dabar Italijos, skaudžiai nukentėjusios nuo COVID-19, medikai vienu metu aprašė iškart 10 vaikų susirgimo neįprasta uždegimine liga atvejį būtent COVID-19 protrūkio židinyje. Toks vietos ir laiko sutapimas suteikia daugiau pagrindo manyti, kad dvi ligos yra susiję. Italijos medikų ataskaitą trečiadienį publikavo prestižinis medicinos žurnalas „The Lancet“.

Gydytojai vaikų būklę aprašė kaip „panašią į Kawasaki“. Kawasakio liga – reta vaikiška liga, sukelianti kraujagyslių uždegimą. Ją 1967 metais Japonijoje identifikavo ir pirmasis aprašė Tomisaku Kawasaki. Paprastai ši liga sukelia ilgalaikį karščiavimą, bėrimą, rankų ir kojų patinimą, kaklo limfmazgių padidėjimą. Blogiausiais atvejais ji gali sukelti širdies veiklos sutrikimus ir aneurizmų plyšimą.

Nepaisant to, kad nuo ligos identifikavimo jau praėjo daugiau nei pusė šimtmečio, medikai vis dar nežino, kas ją sukelia. Mokslininkai kėlė hipotezę, kad sukėlėjas gali būti koks nors užkrečiamas patogenas – kaip kad virusas – į kurį kai kurių vaikų, turinčių tam tikrą genetinį polinkį, itin audringai sureaguoja pacientų imuninė sistema. Bet iki šiol niekas tiksliai nežino, nei koks yra tas užkrečiamasis ligos sukėlėjas, nei kokie konkrečiai genų pokyčiai gali lemti audringą imuninę reakciją. Kol kas medikai gali pasakyti tik tiek, kad Kawasakio liga dažniausiai serga vaikai, jaunesni nei penkerių metų, dažniau berniukai ir dažniau kilę iš Azijos ar Ramiojo vandenyno salų.

Nuo pat pandemijos pradžios tai iš šen, tai iš ten būdavo publikuojami pavieniai Kawasakio ligos atvejų aprašymai – statistiškai jų kiekis išaugo, lyginant su laikotarpiu iki pandemijos, tad manoma, kad ši vaikų liga yra kažkaip susijusi su COVID-19. Tačiau aprašomieji simptomai ne visais atvejais atitiko „klasikinį“ Kawasakio ligos vaizdą.

Naujausiame „Lancet“ publikuotame straipsnyje mokslininkai tvirtina pateikiantys akivaizdų ryšį tarp užsikrėtimo SARS-CoV-2 ir ligos, kurios simptomai panašūs į Kawasakio. Jie taip pat detaliai nupasakojo, kaip jų stebėtieji atvejai skiriasi nuo klasikinės ligos formos. Taigi, labai panašu, kad Italijos metodai padėjo pamatus naujos, COVID-19 specifiškos Kawasakio ligos formos aprašymui.

Stebinantis šuolis

Medikai peržvelgė visus Bergamo ligoninėje išsaugotus medicininius įrašus apie vaikus, kuriems nuo 2015 m. sausio 1 dienos iki 2020 m. balandžio 20 dienos buvo diagnozuota Kawasakio liga. Tyrimo atlikimo metu Bergamo miestas buvo pats COVID-19 užsikrėtimo ir mirčių atvejų epicentras Italijoje, kurią ši pandemija nusiaubė itin skaudžiai.

Per apsibrėžtąjį laikotarpį pavyko rasti 29 mokslininkų kriterijus atitikusius atvejus. 19 jų buvo identifikuoti nuo 2015 m. sausio 1 dienos iki 2020 m. vasario 17 dienos. Kiti 10 – nuo šių metų kovo 17 iki balandžio 14 dienos. Toks Kawasakio ligos atvejų šuolis per patį COVID-19 pandemijos piką Bergame reiškia, kad Kawasakio ligos dažnumas trumpu laikotarpiu išaugo net 30 kartų.

Medikai įtarė, kad visi 10 protrūkio metu užregistruotų Kawasakio ligos diagnozių buvo nustatytos vaikams, užsikrėtusiems SARS-CoV-2 virusu, kuris sukelia COVID-19. Bet antikūnų šiam virusui rasta tik 8 iš 10 vaikų organizmuose. Antikūnų turėjimas yra aiškus ženklas, kad vaikai virusu užsikrėtę buvo. Mokslininkai įtaria, kad dviejų likusių vaikų neigiami atsakymai iš tiesų buvo klaidingai neigiami. Vieno iš šių vaikų tyrimo rezultatus galėjo paveikti gydymas imunoglobulinais.

Be to, mokslininkai atkreipė dėmesį, kad 2005 ir 2014 m. atlikti tyrimai Kawasakio ligą taip pat siejo su koronavirusais. Tik kitokiais, sukeliančiais nesunkias sezonines slogas. Nors daugelis kitų mokslinių tyrimų tokio ryšio nenurodė, medikai parašė, kad „tai galimai rodo, kad koronavirusų šeima yra vienas iš Kawasakio ligos jungiklių, o SARS-CoV-2 yra išskirtinai virulentiška šios virusų grupės atmaina, gebanti sukelti galingą užkrėsto asmens imuninės sistemos atsaką“.

Medikus šio ryšio egzistavimu tarp Kawasakio ligos ir koronavirusų įtikino tai, kad beveik visi mažieji pacientai buvo užsikrėtę SARS-CoV-2 ir sutapimas laike: retosios uždegiminės ligos šuolis prasidėjo po pirmosios COVID-19 diagnozės Bergamo regione.

„Visi tyrimų rezultatai ir pasvarstymai palaiko hipotezę, kad imuninis atsakas į SARS-CoV-2 yra atsakingas už ligą, panašią į Kawasakio ir sukeliamą jautriems pacientams“, – savo atvejų aprašymo išvadose rašo Italijos medikai.

Tik panaši į klasikinę Kawasakio ligą

Ataskaitos autoriai pažymėjo, kad uždegiminė liga šiek tiek skiriasi nuo atvejų, kurie buvo registruoti anksčiau. Protrūkio metu ši liga buvo diagnozuojama vyresniems pacientams – jų vidutinis amžius buvo 7,5 metų, kai tuo tarpu iki protrūkio vidutinis Kawasakio liga susirgusių pacientų amžius buvo 3 metai.

Protrūkio metu ligos eiga būdavo sunkesnė nei anksčiau: 6 vaikams iš 10 pasireiškė širdies veiklos sutrikimai. Iš 19 atvejų iki COVID-19 protrūkio taip nutiko tik 2 vaikams iš 19. 2 protrūkio metu užregistruotais atvejais vaikams išsivystė toksinis šokas – to anksčiau nebuvo pastebėta. Be to, aštuoniais atvejais protrūkio metu reikėjo papildomo gydymo steroidiniais vaistais – iki protrūkio toks poreikis kilo tik 2 kartus.

Tad galų gale medikai Bergamo ligoninėje protrūkio metu diagnozės langelyje atsargiai užrašė ne „Kawasakio liga“, o „į Kawasakio panaši liga“.

Šį skirtumą tarp „klasikinės“ ir su COVID-19 susijusios Kawasakio ligos pabrėžė ir žurnalo „Lancet“ redaktorių kolegija. Karališkojo pediatrijos koledžo prezidentas Russelas Vineris ir pediatrinių užkrečiamųjų ligų ekspertė Elizabeth Whittaker, dirbanti Londono imperatoriškajame koledže, rašė: „šie skirtumai verčia kelti klausimą, ar ši pacientų grupė iš tiesų sirgo Kawasakio liga, kurią sukėlė SARS-CoV-2, ar kalba jau eina apie naujai atsiradusią į Kawasakio panašią ligą, kuri apibūdinama kaip daugelio organizmo sistemų uždegimas“.

Be to, britų medikai, kaip ir italai, pabrėžė, kad ši liga, nors ir labai pavojinga, vis dar yra labai reta – veikiausiai ji pasireikš ne daugiau nei 1 iš 1000 vaikų, užsikrėtusių SARS-CoV-2. Medikams ir tėvams apie tokios ligos egzistavimą reikėtų žinoti, tačiau negalima pamiršti ir fakto, kad vaikai COVID-19 perserga lengviau nei kitų amžiaus grupių žmonės.

Visgi R.Vineris ir E.Whittaker pažymi, kad pastarasis atvejų Italijoje aprašymas gali padėti apskritai geriau suprasti sergant šia reta liga, kas vyksta su imunine sistema ir atskleisti kitas Kawasakio ligos paslaptis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos