Pasak D.Pavalkio, pasaulyje veikia beveik trys tūkstančiai mokslo centrų, kuriuos kasmet aplanko daugiau nei 300 milijonų lankytojų.
Helsinkyje įsikūrusiame interaktyviame mokslo centre kasmet apsilanko 300 tūkstančių žmonių – praktiškai visas Kaunas, – teigia D.Pavalkis.
„Koncepcija, kad mokslas yra nesuprantamas, o muziejaus lankymas – nuobodus užsiėmimas, yra beviltiškai pasenusi. Mūsų kaimyninėje Lenkijoje veikia Koperniko muziejus, kuriame virš 1 mln. lankytojų sutraukia ir ekspozicija, ir vienintelis pasaulyje robotų teatras. Helsinkyje įsikūrusiame interaktyviame mokslo centre kasmet apsilanko 300 tūkstančių žmonių – praktiškai visas Kaunas“, – teigė D.Pavalkis.
Jo teigimu, pirmasis tokio dydžio Baltijos šalyse mokslo populiarinimo centras bus vertingas ne tik kaip turistų traukos centras, bet kaip strateginės reikšmės organizacija, padėsianti valstybei ugdyti reikiamus specialistus, mažinti protų nutekėjimą.
Per žaidimus – į atradimus
Pasak Kauno mero patarėjo, viena iš svarbiausių tikslinių grupių, kurioms bus skirtos interaktyvios būsimojo mokslo centro ekspozicijos, yra mokyklinio amžiaus vaikai ir moksleivių grupės. Praktiškai išbandę fizikos dėsnių veikimą, patyrę klimato kaitos pasekmes, pamatę medicinos pažangą, jauni žmonės norės gilintis į visatos paslaptis toliau.
„Moksleiviams, mokyklinio amžiaus jaunimui visuomet rūpi, vaizdžiai kalbant, ką nors susprogdinti. Tai jiems sukelia domėjimąsi, norą atrasti atsakymus į kylančius klausimus“, – įsitikinęs D.Pavalkis.
Jo manymu, tiek „Mokslo sala“, tiek kitos mokslo populiarinimo veiklos, kurių pastaruoju metu vis daugėja, atlieka svarbią misiją – ugdo moksleivių susidomėjimą mokslais, ypač gamtos mokslų, informacinių technologijų ir matematikos dalykais.
„Mes turime pritraukti žmones į specialybes, kurių poreikis Lietuvoje yra aiškiai matomas. Tai – technologijos, biomedicinos, gamtos mokslų srities specialybės“, – mano D.Pavalkis.
Svarbus partneris
D.Pavalkio teigimu, vienas iš geriausių mokslo populiarinimo veikos pavyzdžių yra Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN), kuri šią veiklą išskiria kaip vieną iš prioritetinių. Didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija atrado būdą visuomenei, kurios mokesčių mokėtojų pinigais yra finansuojama, interaktyviai pristatyti mokslo istoriją, jo analizuojamus reiškinius.
„Kaip Lietuvos delegacijos vadovas lankiausi CERN, dar kelis kartus teko susitikti su CERN atstovais tiek Ženevoje, tiek ir Lietuvoje. Džiugu, kad Lietuva tampa šios organizacijos asocijuota nare. Tai atvers daug galimybių ir mūsų mokslininkams bei verslui“, – sako D.Pavalkis.
CERN taip pat yra vienas iš reikšmingiausių 2018-asiais Nemuno saloje iškilsiančio mokslo populiarinimo centro rėmėjų. Čia veiks nuolatinė CERN ekspozicija.
Kauno mero patarėjas taip pat priminė, jog su keliaujančiąja interaktyvia CERN ekspozicija kauniečiai galės susipažinti jau visai netrukus – paroda dvi savaites (nuo vasario 18 d.) veiks Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje.
Tikimasi, kad parodą aplankys moksleivių grupės ne tik iš Kauno ir jo regiono, bet ir visos Lietuvos. Tai yra unikali proga susipažinti su reikšmingiausiais visatos atradimais – ne tik juos pamatyti, bet ir išbandyti.