Saulė šią savaitę nenustoja stebinti savo aktyvumu. Saulės vėjai, kurių greitis siekia apie 500–800 km per sekundę, plazmos daleles atneša iki Žemės – taip susidaro geomagnetinė audra.
Šiaurės pašvaistės atsiranda tuomet, kai geomagnetinės audros metu Žemės magnetinis laukas šiek tiek suspaudžiamas labai energingų dalelių bangos. Šios dalelės slenka magnetinio lauko linijomis netoli polių ir sujaukia atmosferos molekules, išlaisvindamos energiją šviesos pavidalu ir sukurdamos spalvingas auroras.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Šiaurės pašvaistė buvo tokia stipri, kad pasimatė vakarų Lietuvoje, o galiausiai ją įžvelgti buvo galima ir Vilniaus apylinkėse. Internautai suskubo dalintis įspūdingais kadrais.
„Kai vyksta Saulės audros, pasitaiko ir galimybė tokį reiškinį pamatyti Lietuvos danguje. Įprastai tai būna matoma prie šiaurinio dangaus skliauto horizonto. Pašvaistė būna nelabai ryški ir tenka fotografuoti su išlaikymu. Vis dėlto Lietuvoje dėl mūsų šalies platumos ryškios Šiaurės pašvaistės yra retas reiškinys ir fotografų labai medžiojamas kadras“, – anksčiau 15min yra pasakojęs Gytis Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas.
Nors ir žymiai mažesnė, bet tikimybė išvysti pašvaistę yra ir šiąnakt, kovo 25 d. nuo 24 ir 6 val. Didžiausia tikimybė ją pamatyti bus šiaurinėje Lietuvoje, o tolstant į pietryčius tikimybė silpnėja.
Pašvaistę geriausia stebėti tamsioje, nuo šviesos šaltinių nutolusioje vietovėje, kurios nedengia medžiai.
Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus Saulės aktyvumas nuolat didės ir 2025 m. pasieks maksimumą, o paskui vėl sumažės.
Praėjusią savaitę tris dienas verdanti plazma kilo aukštai virš Saulės paviršiaus, o kovo 18 d. pasiekė maždaug 120 000 km aukštį. Tačiau karščio ir plazmos kupinamtornadui subyrėjus, išmesta medžiaga mūsų planetos nepasiekė.
