Kometa pavadinta C/2022 E3 (ZTF) – pagal mokslo įstaigos „Zwicky Transient Facility“, kuri pirmą kartą pastebėjo ją vos praėjusių metų kovo mėnesį, pavadinimą, rašo „Space“.
Atkeliavusi iš ledinių Saulės sistemos rajonų, sausio 12 d. ji bus arčiausiai Saulės, o vasario 1 d. praskries arčiausiai Žemės.
Nors kometos priartėjimo prie Saulės metu ji nebus matoma plika akimi, ją turėtų būti galima pamatyti su žiūronais. Jei C/2022 E3 (ZTF) ir toliau ryškės taip, kaip dabar, ilgainiui naktiniame danguje ją bus galima pastebėti plika akimi.
Kometa „bus ryškiausia, kai bus arčiausiai Žemės“, – AFP sakė Kalifornijos technologijų instituto fizikos profesorius Thomas Prince'as.
Apskaičiuota, kad iš ledo ir dulkių sudarytos ir žalsvą spalvą skleidžiančios kometos skersmuo siekia apie kilometrą.
Tai reiškia, kad ji yra gerokai mažesnė už NEOWISE – paskutinę paprasta akimi matytą kometą, kuri pro Žemę praskriejo 2020 m. kovo mėn.
Nors vasario pradžioje pro Žemę praskriesianti kometa bus ryškiausia, pilnatis gali apsunkinti jos pastebėjimą.
Šiaurės pusrutulio gyventojams kometos danguje rekomenduojama ieškoti paskutinę sausio savaitę, kai kometa praskries tarp Didžiųjų ir Mažųjų Grįžulo Ratų.
Itin gerą progą stebėtojams suteiks sausio 21–22 d. savaitgalį būsianti jaunatis. Mokslininkų teigimu, kometa gali būti ir gerokai ryškesnė, nei tikimasi, rašo „Science Alert“. Lieka tikėtis giedro dangaus.
Dar viena galimybė aptikti kometą danguje bus vasario 10 d., kai ji praskries netoli Marso.
Kometą patartina stebėti tolėliau nuo miestų ir kitų šviesą skleidžiančių objektų. Taip pat nepamiršti palaukti, kol akys pripras prie tamsos, o tuomet danguje ieškoti Grįžulo Ratų žvaigždynų.
Neįprastą žalią kometos spalvą greičiausiai lemia diatominė anglis, sužadinta Saulės ultravioletinės spinduliuotės.
Manoma, kad kometa atkeliavo iš Oorto debesies – teoriškai didžiulės Saulės sistemą supančios sferos, kurioje „gyvena“ paslaptingi lediniai objektai.
Anot NASA, paskutinį kartą kometa pro Žemę praskriejo viršutinio paleolito laikotarpiu, kai po Žemę dar klajojo neandertaliečiai.
Taip pat yra tikimybė, kad šis ledinio kūno apsilankymas mūsų danguje – paskutinis. Po jo kometa bus „visam laikui išmesta iš Saulės sistemos“.
Kuo kometa bus arčiau Žemės, tuo teleskopams bus lengviau išmatuoti jos sudėtį, kuri suteiks informacijos apie mūsų Saulės sistemos sudėtį ir objektus joje.
