Šį radinį, gulintį dviejose vietose netoli viena nuo kitos, aptiko mergina, kuri kukurūzų lauke ieškojo metalo.
„Toks lobis yra labai retas“, – agentūrai „Agence France-Presse“ sakė Šiaurės Jutlandijos muziejaus, kuriame bus eksponuojami radiniai, direktorius Larsas Kristianas Norbachas.
Sidabrinės monetos buvo rastos maždaug už 8 km nuo Fyrkato vikingų žiedinės tvirtovės, netoli Hobro miesto. Pagal užrašus ant jų manoma, kad jos datuojamos 980-aisiais metais.
Pasak archeologų, tarp radinių yra daniškų, arabiškų ir germaniškų monetų, taip pat juvelyrinių dirbinių, kilusių iš Škotijos ar Airijos. Radiniai yra iš to paties laikotarpio, kaip ir karaliaus Haraldo Blūto pastatyta tvirtovė, ir leis geriau pažinti vikingų istoriją.
Archeologai sakė, kad kasinėjimus tęs kitų metų rudenį po derliaus nuėmimo. Jie tikisi rasti kapavietes ir buvusių lobių savininkų namus.
Vikingai tikėjo, kad palaidoję savo lobį, galės jį vėl rasti po mirties.
