Remiantis nauju tarptautinės mokslininkų komandos atliktu tyrimu turėtume daryti išvadą, kad ši paieška nieko ir neras. Vietoj to, naujojo tyrimo autoriai teigia, kad mūsų ribotas mokslinis supratimas apie gravitaciją negali paaiškinti keisto galaktikų gravitacinio elgesio. Kitaip tariant, tai nėra tamsioji materija – mes paprasčiausiai ne iki galo suprantame gamtos dėsnius.
Naujausiame tyrime komanda teigia, kad devintojo dešimtmečio pradžioje sukurta idėja, pavadinta modifikuota Niutono dinamikos teorija (MOND), galėtų paaiškinti keistą žvaigždžių gravitacinį elgesį, kurį mokslininkai įprastai aiškina kaip tamsiąją materiją.
Trumpai tariant, teorija pakeičia Niutono dinamiką ir Alberto Einsteino bendrąjį reliatyvumą, dėl to žvaigždės patiriamą gravitacinę jėgą reikėtų apskaičiuoti visiškai skirtingais būdais.
Jau praeityje buvo pateikta keletas teorijų, bandančių paaiškinti, kas gali būti tamsioji materija, nuo pirmapradžių juodųjų skylių iki silpnai sąveikaujančių masyvių dalelių, vadinamų WIMPS.
„Remiantis MOND teorija, pavyko atlikti daugybę astronominių stebėjimų. MOND yra vienintelė teorija, kuri paprastai įgyvendino visas prognozes“, – teigia Klivlendo Case Western Reserve universiteto astronomijos katedros vedėjas Stacy McGaugh.
„Tamsiosios materijos“ teorijos kilmė
Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Šveicarijos astronomo Fritzo Zwickio, tuo metu dirbusio Kalifornijos technologijos institute, stebėjimai apie Berenikės garbanų žvaigždyno galaktikų grupę parodė, kad ją veikė didesnės nei tikėtasi gravitacines jėgos – tokį poveikį jis pavadino „dunkel (kalt) materie“ (vokiškai „tamsi (šalta) medžiaga“).
Tada kai 1970-aisiais amerikiečių astronomai Vera Rubin ir Kentas Fordas rado anomalijų žvaigždžių orbitose, daugelis mokslininkų teigė, kad jas sukėlė nematoma „tamsioji materija“, ir nuo to laiko ši idėja dominuoja astrofizikoje.
