T limfocitai, arba T ląstelės – kraujo ląstelės, priklausančios leukocitų agranulocitų grupei. T limfocitai organizme lemia ląstelinį imunitetą t. y. naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, taip pat svarbūs reguliuojant imunitetą.
Tačiau pernelyg aktyvi jų veikla sukelia autoimunines ligas – imamos naikinti sveikos organizmo ląstelės. Viena iš tokių ligų – žvynelinė, arba psoriazė, dar vadinama T limfocitų sukelta dermatoze, išoriškai matoma kaip odos bėrimai, apaugimas „žvyneliais“. Kol kas mokslui nežinomi genai, lemiantys žvynelinės paveldėjimą ir antigeno, sukeliančio T limfocitų aktyvaciją, prigimtis. Išgijimą garantuojančio gydymo kol kas irgi nėra, o dabartiniai pacientai gydomi įvairiais metodais, nukreiptais prieš T limfocitus.
Naudojant žmogaus ląstelių ir pelių ląstelių psoriazės modelio derinį, tyrėjų grupė, vadovaujama profesoriaus Carlo Ware'o, atrado BTLA: taip sutrumpintai vadinamą B ir T limfocitų slopinimo reiškinį ( angl. B and T lymphocyte attenuator ). Šis biocheminių reakcijų reiškinys, kurį mokslininkams pavyko išsiaiškinti – svarbiausias veiksnys mažinantis uždegimines reakcijas, ypač tas, kurios vyksta odoje.
„Mūsų tyrimas rodo, jog BTLA išraiška T-limfocituose „išjungia“ jų gebėjimą reaguoti į imuninius dirgiklius“, – sakė prof. Ware'as.
„T – limfocitai yra pirmoji gynybos linija nuo ligos sukėlėjų. Jei ji išjungta, tai gali lemti nepageidaujamus uždegimus bei audinių pažeidimus. Kad būtų veiksminga prieš ligų sukėlėjus, tačiau kartu ir išvengtų žalos nuo paties organizmo gynybos, imuninė sistema turi išlaikyti pusiausvyrą. Iš esmės, BTLA padeda kontroliuoti uždegimines reakcijas, mažindama jų veiklą ir aktyvių T-limfocitų skaičių“, – sako prof. Ware'as.
Tyrimų rezultatai gali padėti mokslininkams kuriant naujus gydymo nuo uždegiminių ligų, tokių kaip psoriazė, Krono liga ar artritas, vaistus, kurie skatintų homeostazę, kas padėtų kontroliuoti ligą.
