Daugiau nei pusė suaugusiųjų JAV žino savo partnerių slaptažodžius: ar tai saugu?

Ar saugu patikėti savo internetinius prisijungimo duomenis kitam žmogui, net jei jis – jūsų antroji pusė? Kaip atskleidžia „NordPass“ apklausa, daugiau nei pusė JAV gyventojų turi prieigą prie visų arba kai kurių savo partnerio paskyrų internete.
Slaptažodis
Slaptažodis / „Shuterstock“ nuotr.

Tyrimo duomenimis, nors moterys labiau nei vyrai nerimauja dėl dalijimosi savo prisijungimo duomenimis su mylimu žmogumi, daugelis jų neprieštarautų, jei galėtų žvilgtelėti į savo partnerio socialinių medijų paskyras.

Kibernetinio saugumo ekspertai sutinka, kad dalintis slaptažodžiais su artimiausiais žmonėmis ne visuomet pavojinga, tačiau tam svarbu laikytis tam tikrų kibernetinio saugumo reikalavimų.

Vaikų slaptažodžiai mažiau įdomūs nei partnerio

Iš viso net 50 proc. moterų ir 53 proc. vyrų JAV turi prieigą prie visų arba kai kurių savo partnerio paskyrų, atskleidžia „NordPass“ apklausa. Šie skaičiai įrodo, kad daugiau žmonių žino savo partnerių nei savo vaikų slaptažodžius, mat tik 41 proc. tiek moterų, tiek vyrų žino savo vaikų slaptažodžius.

Tačiau partnerių pasitikėjimas vienas kitu ne beribis: tam tikri kibernetinio saugumo scenarijai jiems kelia nerimo. Remiantis tyrimu, moteris baugina mintis, kad

partneris prisijungtų prie jų banko, el. pašto ar socialinių medijų paskyrų be išankstinio sutikimo. Vyrus, kaip atskleidžia apklausa, tie patys scenarijai dar labiau neramina.

Žvilgčiojama į socialinių medijų paskyras

Pasak „NordPass“ produkto vadovo Gedimino Brenciaus, kai kuriuos žmones traukia pasidomėti partnerio skaitmeniniu gyvenimu, ir tai yra gana natūralu. Bendrovės atliktas tyrimas parodė, kad tiek moterys, tiek vyrai yra linkę pasmalsauti, kas vyksta partnerio socialinių medijų paskyrose. 22 proc. moterų ir 18 proc. vyrų prisipažino tai darantys. Žmones taip pat domina partnerio naršymo istorija, el. pašto paskyros ir susirašinėjimo programėlės.

„Poros žino vienas kito slaptažodžius, nes dalijasi jais tarpusavyje arba anksčiau nepakankamai atidžiai rūpinosi savo slaptažodžiais. Jei slaptažodis buvo užrašytas ant lipnaus lapelio ir paliktas be priežiūros – kaltų ieškoti nereikia. Visi esame atsakingi pasirinkti, kuo pasitikime, kiek savo skaitmeninio privatumo esame pasirengę atskleisti kitiems bei ar darome tai saugiai“, – sako A.Brencius.

Tiesa, dalijimasis prieiga prie paskyrų gali būti ir naudingas. Tarkim, tai leidžia lengviau valdyti bendras paskyras, pavyzdžiui, pramogines programėles, namų įrenginius ar šeimos banko sąskaitas.

Dauguma kibernetinio saugumo incidentų kyla dėl pavogtų duomenų

Nors vieno partnerio kišimasis į kito partnerio skaitmeninę erdvę kelia tam tikrų rūpesčių, vis dėlto paprastai žmonės labiau baiminasi išorinių grėsmių. Dauguma apklausos respondentų (76 proc. moterų ir 69 proc. vyrų) teigia, kad juos baugina programišiai ir jie nežino, kaip užsitikrinti saugumą internete.

„NordPass“ ekspertas Gediminas Brencius tikina, kad saugus dalijimasis slaptažodžiais yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių žmonėms apsisaugoti internete. Anot jo, daugelis savo paskyrų prisijungimo duomenis partneriams vis dar siunčia per susirašinėjimo platformas – iš ten pasisavinti informaciją programišiams itin paprasta.

G.Brencius akcentuoja, kad tokiems duomenims perduoti saugūs yra tik pilnai (angl. end to end) šifruoti kanalai, pavyzdžiui, patikimos debesų saugyklos ar slaptažodžių tvarkyklės.

Naujausioje IBM ataskaitoje nurodoma ir tai, kad dauguma duomenų saugumo pažeidimų, t. y. net 20 proc., įvyksta netekus savo prisijungimo duomenų. Deja, norint to išvengti, nepakaks tik saugiai dalintis slaptažodžiais.

Pasak G.Brenciaus, žmonės taip pat turėtų išmokti kurti sunkiai nulaužiamus slaptažodžius, kuriuos sudaro bent dvylika simbolių – didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių ir specialių simbolių. Be to, rekomenduojama slaptažodžius keisti bent kas tris mėnesius ir niekada nenaudoti tų pačių slaptažodžių skirtingoms paskyroms apsaugoti.


APIE „NORDPASS”

„NordPass“ – slaptažodžių tvarkyklė verslo ir privatiems klientams. Dėl naujausių algoritmų ši slaptažodžių tvarkyklė užtikrina vartotojų duomenų saugumą. Palanki kaina, patogumas ir paprastas naudojimas – svarbiausi dalykai, į kuriuos buvo atsižvelgta kuriant „NordPass“. Vartotojai gali naudotis šia slaptažodžių tvarkykle savo kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose ir naršyklėse. Jų slaptažodžiai yra užkoduojami vartotojo įrenginyje, todėl tik pats vartotojas gali juos matyti. „NordPass“ priklauso „Nord Security“ produktų grupei. Daugiau informacijos: nordpass.com.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis