Remiantis nauja paleolito urvų meno interpretacija, priešistoriniais laikais vyrams ir moterims galėjo būti sąmoningai nupjaunami pirštai per religinius ritualus.
Neseniai vykusiame Europos žmogaus evoliucijos draugijos susitikime pristatytame straipsnyje mokslininkai atkreipia dėmesį į 25 tūkst. metų senumo piešinius Prancūzijoje ir Ispanijoje, kuriuose pavaizduoti rankų siluetai, rašo „The Guardian“.
Daugiau nei 200 šių atspaudų rankoms trūksta bent vieno piršto. Kai kuriais atvejais trūksta tik vieno viršutinio piršto segmento, kitais – kelių pirštų. Anksčiau šis pirštų nebuvimas buvo aiškinamas meniniu urvų tapybos kūrėjų pasirinkimu arba realiomis senovės žmonių sveikatos problemomis, pavyzdžiui, nušalimais.
Tačiau archeologo profesoriaus Marko Collardo iš Simono Fraserio universiteto Vankuveryje, Kanadoje vadovaujami mokslininkai teigia, kad tiesa gali būti kur kas šiurpesnė.
„Yra įtikinamų įrodymų, kad šiems žmonėms pirštai galėjo būti amputuoti sąmoningai, atliekant ritualus, kuriais siekta iššaukti antgamtinių būtybių pagalbą. Nemažai visuomenių ir šiandien skatina nupjauti pirštus ir taip darė per visą istoriją“, – nurodo M. Collardas.
Mokslininkas ir jo kolegos prieš kelerius metus pirmą kartą paskelbė savo tezę apie pirštų amputaciją, tačiau ją sukritikavo kiti mokslininkai, kurie teigė, kad pirštų amputacija būtų buvusi labai pavojinga – tokie žmonės, neturėdami visiškai funkcionuojančių rankų, nebūtų galėję susidoroti su prieš tūkstantmečius vyravusiomis atšiauriomis sąlygomis, rašo „The Guardian“.
Vis dėlto nuo to laiko M.Collardas ir jo kolegos teigia radę daugiau savanoriško pirštų amputavimo praktikos pavyzdžių.
Jie priduria, kad šie pavyzdžiai neapsiribojo vien Europa. Keturiose Afrikos, trijose Australijos, devyniose Šiaurės Amerikos, penkiose Pietų Azijos ir vienoje Pietryčių Azijos gyvenvietėse aptikta pirštų amputacijos įrodymų. „Šį savęs žalojimo būdą praktikavo visų apgyvendintų žemynų gyventojų grupės. Dar daugiau, ji tebevykdoma ir šiandien, kaip matome iš tokių žmonių, kaip Dani tauta, elgesio“, – sakė Collardas, kurį cituoja „The Guardian“.
Ši tauta gyvena Naujojoje Gvinėjoje. „Ten moterims kartais nupjaunamas vienas ar keli pirštai po artimųjų, įskaitant sūnus ar dukteris, mirties. Manome, kad panašiai elgėsi ir europiečiai paleolito laikais, nors konkrečios tikėjimo sistemos galėjo skirtis. Manome, kad ši praktika nebūtinai buvo įprastinė, tačiau istorijoje ji pasitaikė įvairiais laikotarpiais“, – nurodė jis.