Išimtis iš taisyklės
Čia galėsime aplankyti tiek prabangius įžymybių namus, tiek kino kompanijų užkulisius, tiek ir atokesnes, mažiau „glamūrines“ vietas. Ši lokacija atveria daugybę galimybių ironiškai pasišaipyti tiek iš kino industrijos subtilybių, tiek iš ekscentriško turtingųjų Los Andželo gyventojų elgesio bei absurdiškos turtinės nelygybės, todėl kūrėjų net nesustabdė faktas, jog ši lokacija visai nėra sala.
Replikomis apie tai, kodėl gi žaidimas, pavadinimu „Dead Island“, vyksta ne saloje, interneto komentatoriai gausiai dalinasi jau nuo 2014 metų, kai šis žaidimas pirmą kartą buvo anonsuotas, tačiau pradėtas kurti jis dar 2012 metais, studijos „Yager Development“. Tuomet kūrimo metu perduotas „Sumo Digital“, o galiausiai vėl perleistas „Dambuster Studios“, kurie žaidimą galiausiai ir užbaigė.
Kaip žinia, tokie problemomis apipinti kūrybos procesai dažniausiai nepateikia publikai pačių kokybiškiausių produktų, tačiau panašu, kad „Dead Island 2“ visgi tapo išimtimi iš taisyklės, įgyvendino užsibrėžtus tikslus bei suteikė žaidėjams užbaigtą ir kokybišką zombių naikinimo patirtį.
Veikėjų pasirinkimas
Žaidimui prasidėjus galėsime išsirinkti vieną iš kelių pagrindinių personažų, kurie bus skirtingi tiek savo sugebėjimais ar duomenimis, tiek ir elgesiu bei charakteriais. Jeigu gausis taip, kad jums patiks vieno ar kito personažo sugebėjimai, tačiau nepatiks jo ar jos charakteris – jūsų problemos, nes teks visą žaidimą žaisti už nepatinkantį personažą.
Atrodytų, kas čia tokio, juk personažo žaidimo eigoje niekada nematysime, tačiau tai, kad žaidimas yra pirmo asmens, personažams netrukdo nuolat demonstruoti savo charakterio bendraujant su kitais veikėjais ir viską gausiai komentuoti žaismo metu. Apie žaidimo siužetą, kaip visada, mes nesiplėsime, užteks pasakyti, kad istorija rutuliosis sparčiai, suteiks mums galimybių pabuvoti įvairiose lokacijose, o personažai visuomet turės pakankamai motyvacijos veikti.
Atsakant į klausimą, ar prieš žaidžiant šį žaidimą verta žaisti originalųjį „Dead Island“, tenka pasakyti ir taip, ir ne. Istorija yra pakankamai nesusijusi, tačiau serijos senbuvių personažų pasirodymas ir dalyvavimas galbūt turės daugiau reikšmės tiems, kas juos jau pažįsta iš anksčiau.
Nebus atviro pasaulio
Jeigu tikitės, kad šio žaidimo veiksmas, sekant pirmosios dalies pėdomis, vyks atvirame pasaulyje, tuomet turbūt nustebsite sužinoję, kad taip nėra. Vieni lygiai yra atviresni, kiti labiau klaustrofobiški, tačiau visi jie yra tarsi arenos, susietos tarpusavyje konkrečiais įėjimais ir išėjimais.
Norintiems kažko panašaus į žaidimų seriją „Dying Light“, kurios veiksmas vyko visiškai atvirame mieste, tai gali pasirodyti kaip nuviliantis kūrėjų sprendimas, tačiau tokia struktūra suteikia žaidėjui konkretesnį progresavimo jausmą ir yra visai sveikintinas dalykas šiais laikais, kai daugelis žaidimų yra bereikalingai išpūsti atviri pasauliai, prifarširuoti pasikartojančios veiklos.
Kaip analogą „Dead Island 2“ galima būtų naudoti pirmąją „Bioshock“ dalį, nors žaidimai vizualiniu apipavidalinimu skiriasi kardinaliai, struktūra yra panaši tiek lygių dydžiu bei išdėstymu, tiek gydymosi mechanika ar tuo, kaip žaidimas tvarkosi su mirtimi, kai esame tiesiog sugrąžinami truputį atgal, tačiau tučtuojau galime vėl nerti į konfliktą, kurio mums nepavyko įveikti.
Taip pat „Dead Island 2“ išleidimo dieną mūsų šalyje kainavo tik 50 eurų, o tai yra tikrai nebloga vertė tokiam 15 ar 20 valandų trunkančiam žaidimui.
Zombių naikinimo subtilybės
Taigi, minėtose žaidimo arenose veiksime daugybę dalykų: kaposim zombius, krėsim elektra, deginsim ar sprogdinsim zombius, tirpinsim zombius rūgštyje ir panašiai. Tuo metu šaunamųjų ginklų entuziastus turėsime šiek tiek nuvilti. Čia bus keletas tipų šaunamųjų ginklų – nuo pistoletų ar automatų iki šratinių šautuvų – ir nors naudotis kiekvienu iš jų bus vienas malonumas, jų įvairovė nebus labai didelė ir šaudmenų jiems negausime tiek, kiek norėtųsi.
Kūrėjai akivaizdžiai norėjo labiau skatinti chaotiškus artimesnius susidūrimus ir jiems tinkamus, atsitiktinius improvizuotus ginklus. Tiek šautuvus, tiek šaltuosius ginklus galėsime tobulinti bei sustiprinti naudodami aplinkoje randamus resursus bei suteikti jiems įvairiausių ugnies, rūgšties ar elektros efektų ir tuo naudodamiesi zombius traiškyti dar kūrybiškesniais būdais.
Efektyviam zombių naikinimui galėsime pasitelkti ir specialius personažo sugebėjimus, kuriuos čia reprezentuos reguliariai gaunamos įvairaus pobūdžio kortelės. Jas galėsime bet kada pagal poreikį aktyvuoti ir keisti taip išmokydami savo personažą naujų naudingų dalykų, pavyzdžiui, zombių spardymas šokinėjant, galimybė atstumti apspitusius zombius besigydant ir panašiai.
Žaidimo istorijos eigoje labai gerais intervalais išdėlioti momentai, kurių metu atrakinsime vis kažką naujo, todėl nuobodu niekada nebus.
Naujos zombių rūšys
Zombių įvairovė visiškai nenusileis ginklų ar sugebėjimų įvairovei, nes zombiai čia bus taip pat kelių skirtingų tipų, pavyzdžiui, lėti, greiti, stiprūs, atsparūs tam tikriems stichiniams efektams ar net atakuojantys mus bitėmis.
Tai kartais pareikalaus iš žaidėjo šiokios tokios strategijos bei privers naudoti ne vieną savo mėgstamiausią ginklą, bet stengtis jų turėti įvairių ir taip pasiruošti kiekvienai galimai situacijai. Tiems, kam zombių naikinimas pats iš savęs neatrodo tikslinga veikla, žaidimas pateiks begalę iššūkių, kuriuos galėsime bandyti įveikti.
Jų bus tiek daug, suskirstytų į įvairiausias kategorijas, kad iš pirmo žvilgsnio bus net sunku susigaudyti, tačiau tiems, kas mėgsta žaidimuose rinkti trofėjus, tai bus puikus būdas suteikti žaismui bei savo veiksmams papildomos krypties ir pasiekimo jausmą.
Grafika ir personažai
Nepaisant to, zombius negailestingai galabyti nebūtų taip jau smagu, jeigu žaidime nesijaustų stipraus fizinio grįžtamojo ryšio mūsų veiksmams, todėl kūrėjai įdėjo akivaizdžiai daug pastangų tobulindami zombių sužeidimo mechaniką ir ji čia yra viena detaliausių ir šlykščiausių, kokias esame matę bei visiškai nenusileidžia nei iki šiol šioje vietoje karaliavusiam „Dead Space“ nei jokiam kitam žaidimui. Kiti grafikos elementai taip pat yra puikūs: nuo saulės apšviestų gatvių iki detalių kupinų interjerų.
Šiose aplinkose tiesiog malonu būti ir jas naršyti, todėl įvairių raktų ar resursų ieškojimas jose niekada neprailgsta. Kalbant apie grafiką, šiek tiek nuvilia nebent personažų išvaizda bei jų veidų animacija, kuri šiems laikams nėra pati įspūdingiausia ar įtikinanti.
Tai svarbu, nes savo kelionėse po nusiaubtą Holivudą sutiksime ne tik vaikštančius numirėlius, bet ir daug ekstravagantiškų personažų. Ar jie yra įdomūs ir ar tai, ką jie turi mums pasakyti intriguos, priklausys nuo kiekvieno žaidėjo individualiai, tačiau žiūrint plačiau, vaidyba čia neretais atvejais labiau primins maivymąsi, nei kažką įtikinamo.
Galima iškelti klausimą, kam gi absurdiškam žaidimui apie zombius reikalingi prasmingi personažai, tačiau absurdo lygis niekuomet nepakyla iki „Lollipop Chainsaw“ ar panašių žaidimų lygio, o vietoje to yra balansuojama su tikroviškais dramos momentais, kai tiek personažus, kurie ką tik buvo pateikiami kaip karikatūros, tiek šių personažų problemas turime staiga priimti rimtai.
Taigi, žaidime nuolatos regime tokį tarpinį variantą ir niekuomet neapleidžia jausmas, kad išsirinkti vieną ar kitą kryptį – bei jos laikytis – būtų buvę efektyvesnis sprendimas.
Verdiktas
Tiesa ta, kad zombiai yra gana nuvalkiotas dalykas, o Los Andželas tikrai nėra pati originaliausia lokacija, tačiau sukombinavę šiuos du dalykus tarpusavyje, „Dead Island 2“ kūrėjai sugeba sukurti ir išlaikyti savo unikalų ir patrauklų identitetą. Už tai, ir už smagų bei įtraukiantį žaismą, šiam žaidimui tikrai verta suteikti šansą, net ir tuo atveju, jei jūs, galbūt, nemėgstate zombių.
