„Technologijos švarios elektros energijos gavybai – pirmiausiai saulės ir vėjo jėgainių – kuriamos labai greitai, tačiau mes negalime naudoti elektros tam, kam šiandieną naudojama nafta ir dujos – transportui ar globaliems energijos mainams“, – sakė tyrimo vadovas Jeffrey'is Bergthorsonas iš McGillo universiteto.
Pasak tyrumą atlikusių mokslininkų, biodegalai problemą išspręsti gali tik iš dalies, nes jais nepavyks patenkinti pasaulinio poreikio. Vandeniliui reikia didelių ir sunkių degalų bakų ir šis yra degus, o dar viena alternatyva – baterijos, negali sukaupti pakankamo kiekio energijos visiems poreikiams.
McGilo universiteto mokslininkai įrodinėja, kad metalo milteliai būtų geresnė alternatyva. Miltų kruopelių dydžio metalo dalelės, galėtų tiekti energiją išoriniams degimo varikliams.
McGillo universiteto mokslininkai įrodinėja, kad metalo milteliai būtų geresnė alternatyva, rašo phys.org. Miltų kruopelių dydžio metalo dalelės, galėtų tiekti energiją išoriniams degimo varikliams.
Skirtingai nei vidaus degimo varikliai, kurie yra degalais varomuose automobiliuose, išoriniai degimo varikliai naudoja šilumą iš išorės šaltinio. Išoriniai degimo varikliai – tai modernios anglimi kūrenamų garvežių variklių versijos, jie plačiai naudojami energijos generavimui branduolinėse, anglies ar biomasės jėgainėse.
Metalo miltelių deginimo idėja nėra nauja. Metalo milteliai buvo naudoti šimtmečius, pavyzdžiui, fejerverkų gamyboje ar raketiniam kurui. Tačiau mokslininkai mažai tyrinėjo metalo degumo savybes, todėl metalo miltelių pritaikymas daugkartinio naudojimo degalams plačiu mastu liko neįvertintas.
McGillo mokslininkai pasinaudoja svarbia metalo miltelių savybe – kai milteliai deginami, jie reaguoja su oru ir suformuoja stabilius, netoksiškus kieto oksido produktus, kurie gali būti gana lengvai panaudoti perdirbimui, priešingai nei anglies dvideginio emisijos, kurios patenka į atmosferą.
Naudodami specialų degiklį McGillo komandos mokslininkai pademonstravo, kad liepsna gali būti stabilizuota ore suspenduotų smulkių metalo dalelių sraute. Liepsnos iš metalo miltelių yra panašios į tas, kurios atsiranda deginant angliavandenių kurą.
Naujasis tyrimas rodo, kad pagrindinis kandidatas metalo degalams gali būti geležis. Milijonai tonų geležies miltelių kasmet pagamina metalurgijos pramonės, chemijos ir elektronikos industrijų. Be to, geležis jau pakartotinai naudojama išsivysčiusiose technologijų šakose, o kai kurios naujos technikos gali išvengti anglies dvideginio emisijų deginant metalą.
McGillo ir kitose laboratorijose jau buvo pademonstruota, kad metalo degalų naudojimas šilumos varikliuose yra techniškai įmanomas, tačiau kol kas niekas šios idėjos praktikoje nepademonstravo. Tolesnis mokslininkų komandos žingsnis bus sukurti prototipinį degiklį ir jį sujungti su šiluminiu varikliu.
