Kiekvienas žmogus turi savo amžių, kuris priklauso nuo jo gimimo datos, t. y. chronologinį amžių, tačiau jis taip pat turi vadinamąjį biologinį amžių, pagrįstą organizmo funkcijų senėjimu, kuriam įtakos turi genetika, gyvenimo būdas ir kiti veiksniai. Anksčiau atlikti tyrimai rodė, kad kuo didesnis biologinis amžius, tuo didesnė įvairių ligų ir mirties rizika, rašo „The Guardian“.
Dabar mokslininkai teigia sukūrę skaitmeninį senėjimo modelį, atskleidžiantį psichologinės sveikatos svarbą.
„Jūsų kūnas ir siela yra susiję – tai pagrindinė mūsų žinia“, – sakė tyrimo bendraautorius Fedoras Galkinas.
Stanfordo universiteto ir Honkongo universiteto mokslininkai praneša, kad jie sukūrė „senėjimo laikrodį“ remdamiesi 2015 m. duomenimis, surinktais iš 4846 suaugusiųjų.
Po to komanda palygino asmenų biologinį amžių su jų faktiniu amžiumi. Rezultatai parodė, kad jie skiriasi vidutiniškai beveik 6 metais.
„Mes įrodėme, kad psichologiniai veiksniai, tokie kaip nelaimingumo jausmas ar vienišumas, prie biologinio amžiaus prideda iki 1,65 metų“, – rašė mokslininkai.
Jie taip pat teigė, kad šis skaičius yra apytikslis, dar ir todėl, kad modelyje daroma prielaida, jog skirtingi jausmai yra nepriklausomi vienas nuo kito, rašo „The Guardian“.
„Rūpinimasis savo psichologine sveikata labiausiai prisideda prie to, kad sulėtintumėte senėjimo tempą“, – teigiama tyrime.
Komanda taip pat praneša, kad rūkantiems žmonėms prognozuojamas 15 mėnesių vyresnis amžius nei jų nerūkantiems bendraamžiams, o santuoka biologinį amžių sumažina maždaug septyniais mėnesiais.
Prognozuojama, kad kaimo vietovėse gyvenantys žmonės bus beveik penkiais mėnesiais vyresni už savo bendraamžius mieste.
Londono universitetinio koledžo psichologijos ir epidemiologijos profesorius Andrew Steptoe'as sakė, kad šis tyrimas yra vienas iš keleto pastarųjų metų tyrimų, kuriuose „biologinio senėjimo laikrodžiui“ apskaičiuoti naudojami kraujo ir biometriniai duomenys.
Jis pridūrė, kad naujausiame darbe nustatyta, jog jausmai, susiję su depresija, vienišumu ir nelaimingumu, yra susiję su spartesniu biologiniu senėjimu.
„Rezultatai yra įdomūs ir papildo esamus Šiaurės Amerikos ir Europos įrodymus, kad tokie veiksniai kaip stresas ir žema socialinė bei ekonominė padėtis yra susiję su spartesniu senėjimu“, – sakė jis.