Po geomagnetinės audros jau sutriko radijo ryšys virš Pietų Amerikos, Afrikos ir pietinėje Atlanto vandenyno dalyje, skelbia space.com.
Nors Saulės žybsnis nebuvo galingiausios X klasės, jis sukėlė stiprų vainikinės masės išsiveržimą, kuri juda Žemės link. Spėjama, kad vainikinė masė Žemės magnetinį lauką pasieks Naujųjų metų naktį, todėl galime pamatyti šiaurės pašvaisčių.
Didžiausia tikimybė šiaurės pašvaistę Lietuvos padangėje išvysti šiąnakt iki vidurnakčio, mažesnė – Naujųjų metų vakarą.
Saulės žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai kyla dėl to paties reiškinio. Per aukšto magnetinio aktyvumo periodus Saulėje žvaigždės vidinės magnetinio lauko jėgos prasiveržia į fotosferą (paviršių). Magnetizmas paveikia vidinę Saulės dalį, kuri yra šaltesnė nei chromosfera (sluoksnis virš fotosferos) ir jos vainikas. Todėl magnetiškai aktyvūs regionai gali būti lengvai matomi ant Saulės disko, jie vadinami Saulės dėmėmis.
Kai magnetinio lauko linijos susitelkia virš šių dėmių, gali įvykti pakartotinis magnetinis susijungimas, po kurio Saulės plazma juda labai greitai ir intensyviai spinduliuoja. Tai – Saulės žybsniai, jų spinduliuotė Žemę gali pasiekti vos per keletą minučių.
Vainikinės masės išsiveržimai Žemę pasiekia vėliau – po kelių valandų ar dienų.
Didžiausia tikimybė šiaurės pašvaistę Lietuvos padangėje išvysti šiąnakt iki vidurnakčio, mažesnė – Naujųjų metų vakarą.
