Kosminis bendradarbiavimas kliba
Labai mažai tikėtina, kad Didžiojoje Britanijoje pagamintas marsaeigis „Rosalind Franklin“ bus paleistas šiais metais. Jis pavadintas britų mokslininkės, kuri buvo viena iš DNR struktūros atradėjų, garbei.
„Rosalind Franklin“ yra antrasis dviejų dalių kosminės programos, oficialiai vadinamos „ExoMars“, etapas.
Pirmoji dalis – tai palydovas, kuris į Raudonąją planetą buvo paleistas 2016 m. Juo tiriama planetos atmosfera ir jis turėtų veikti kaip telekomunikacijų retransliavimo platforma „Rosalind Franklin“.
Jungtinė Karalystė buvo antra pagal dydį (po Italijos) „ExoMars“ programos rėmėja, investavusi daugiau kaip 300 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis buvo skirta vadovauti roverio kūrimui, rašo BBC.
Roboto tikslas – gręžti iki 2 m gylį į žemę ir ieškoti gyvybės pėdsakų. Tokio tikslo neturi jokia kita planuojama Marso misija.
Rugsėjo mėn. marsaeigis turėtų būti paleistas rusiška raketa ir nusileisti po aštuonių mėnesių naudojant rusišką techninę įrangą.
Tačiau pirmadienį ESA pareiškime teigė, kad dėl „sankcijų ir platesnio konteksto“ prie „Rosalind Franklin“ atsirado didelis klausimo ženklas.
„Apgailestaujame dėl žmonių aukų ir tragiškų karo Ukrainoje padarinių“, – pareiškė agentūra.
„Visišką pirmenybę teikiame tinkamų sprendimų priėmimui ne tik dėl mūsų darbuotojų, dalyvaujančių programose, bet ir visiškai paisydami savo europinių vertybių, kurios visada iš esmės formavo mūsų požiūrį į tarptautinį bendradarbiavimą“, - teigia ji.
Savaitgalį Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ paskelbė, kad, keršydama už ES ekonomines sankcijas, sustabdys savo raketų „Sojuz“ skrydžius iš Europos Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje.
Galima rasti kitą, nerusišką raketą, kuri galėtų paleisti robotą 2024 m., tačiau vakarietiškos įrangos, reikalingos aparatui pastatyti ant planetos paviršiaus, paieška gali būti ne tokia paprasta.
Europoje, o ypač JAV, turima patirties sukurti tokią nusileidimo sistemą, tačiau jai suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti prireiktų daugiau nei dvejų metų, o tai reiškia, kad „Rosalind Franklin“ būtų nukelta į dar tolimesnę ateitį.
Dėl to kai kurie neišvengiamai suabejotų jos, kaip mokslinės veiklos, aktualumu.
Neaiškus likimas
Dešimtmečius Rusija ir Vakarai rasdavo galimybių bendradarbiauti, net net ir didelės įtampos sąlygomis Šaltojo karo ir Krymo krizės metu. Motyvacija kildavo iš noro kosmoso erdvę atskirti nuo Žemėje vykstančių konfliktų, rašo BBC.
Tačiau invazija į Ukrainą žymi lūžį, ir mintis apie tai, kad danguje ir toliau vyktų įprasta veikla, tapo svarstytina.
Jei „ExoMars“ programa sustabdoma, ar tai reiškia, kad erdvėlaivis bus padėtas į saugyklą ir vėl išvežtas paleidimui, kai krizė baigsis? O gal tai reiškia, kad „Roskosmos“ pagaminti elementai – nusileidimo sistema – bus perprojektuoti ir atkurti be Rusijos dalyvavimo?
Tokie klausimai dabar bus užduodami dėl kiekvienos Vakarų misijos, kurioje dalyvauja Rusija, teigia BBC.
„Rosalind Franklin“ šiais metais turi ribotą laiką nuskristi į Marsą – tik trumpą, 10 dienų langą rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje.
Šį siaurą laiką lemia planetų išsidėstymas. Jei robotas langą praleis, jis turės laukti dar 26 mėnesius, kol gaus kitą galimybę.
Pats roveris, kaip ir jo rusiškas nusileidimo mechanizmas „Kazačok“, yra sukonstruotas. Dar reikia išspręsti kai kurias technines problemas, tačiau, jei tik bus galimybė, pora galėtų laiku pasiekti starto aikštelę.
Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis nuotaikos nėra teigiamos.
Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmuose ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad bendradarbiavimą su Rusija kosmoso srityje sunku pateisinti.
„Turiu pasakyti, kad iki šiol iš esmės pasisakiau už tolesnį meninį ir mokslinį bendradarbiavimą, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis sunku suprasti, kaip net ir jis gali tęstis įprasta tvarka“, – sakė jis parlamento nariams.
BBC duomenimis, nei Jungtinės Karalystės kosmoso agentūra, nei „Airbus UK“, kuri surinko „Rosalind Franklin“, nenorėjo papildyti Esa pirmadienio pareiškimo.
