Karo likučiai
Baltasis fosforas yra minkšta, balta medžiaga, naudojama kaip pagrindinė sudedamoji dalis padegamuosiuose ginkluose, dūmų uždangose ir kitose amunicijos priemonėse.
Kaip 15min pasakojo Vilniaus universiteto chemikas Aivaras Kareiva, Lietuvos pajūryje randamas fosforas yra tai, kas liko po Antrojo pasaulinio karo.
„Antrojo pasaulinio karo metais baltasis fosforas buvo naudojamas karo pramonėje. Daug fosforo į jūrą pateko su nepanaudotais ginklais, sovietų karo pramonė taip pat baltojo fosforo turinčius ginklus bei pačias fosforo atsargas skandindavo Baltijos jūroje – tai greičiausias būdas buvo atsikratyti nereikalingų atliekų“, – pasakojo mokslininkas.
Ši pavojinga cheminė medžiaga jūroje atsirado ir dėl išmestų bombų. Kaip pranešime informuoja Aplinkos ministerija, viena iš cheminio ginklo kapinyno vietų Baltijos jūroje – 70 jūrmylių į Vakarus nuo Lietuvos krantų nutolęs Gotlando įdaubos rajonas.
Panašus į gintarą, bet daug pavojingesnis
Baltasis fosforas iš išvaizdos labai panašus į gintarą, tad atpažinti pavojingą cheminę medžiagą sudėtinga. Aplinkos ministerija įspėja, kad rinkdami gintarus poilsiautojai turėtų laikytis visų įmanomų atsargumo priemonių: mūvėti pirštines, nedėti surinktų akmenukų į kišenes ir leisti surinktiems gintarams gerai išdžiūti atviroje erdvėje.
Kaip pasakojo A.Kareiva, baltasis fosforas savaime užsidega ore ir gali įkaisti net iki 1000 °C. Jį taip pat labai sunku užgesinti.
Nusideginus, žaizda pasidengia rudos spalvos plutele ir gyja labai lėtai (iki 2-3 mėn.), o fosforui patekus į organizmo vidų galima smarkiai apsinuodyti: jaučiamas galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, skausmas kepenys, praneša Aplinkos ministerija.
Viename tyrime buvo analizuoti 4 skirtingi prie Baltijos jūros pakrantės poilsiavę ir nuo baltojo fosforo nukentėję žmonės. Mokslininkų teigimu, jų sužalojimai apėmė vienu metu padarytus abiejų rankų stiprius nudegimus ir šlaunies arba pilvo srities nudegimus, o šie nelaimingi atsitikimai įvyko dėl to, kad supainioję baltąjį fosforą su gintaru, poilsiautojai jį įsidėjo į kelnių kišenes.
Susižalojimų dėl baltojo fosforo retkarčiais pasitaiko ir už Baltijos jūros pakrančių ribų. Pavyzdžiui, 40 metų moteris dėl baltojo fosforo, surinkto Tel Avivo paplūdimyje Izraelyje, apdegė 2 proc. viso kūno paviršiaus. Šį atvejį tyrinėjusių mokslininkų teigimu, baltojo fosforo sukelti nudegimai yra unikalaus pobūdžio, todėl jų gydymas yra itin sudėtingas.
„Degantį baltąjį fosforą patalpoje geriausia gesinti smėliu arba užmetant nedegųjį audinį. Degant fosforui ant žmogaus odos tinka degančią vietą greitai panardinti į vandenį“, – komentavo mokslininkas.
Kalta ir klimato kaita
Paskutiniu metu vis dažniau pasigirsta istorijos apie nuo baltojo fosforo nukentėjusius gyventojus. A.Kareivos teigimu, baltojo fosforo kiekis paplūdimiuose tikrai yra padidėjęs, o dėl to kalta klimato kaita.
„Baltojo fosforo išplovimas iš jūros gelmių į krantą nėra susijęs su padidėjusiu jo kiekiu. Tai labiau susiję su klimato kaita, klimato atšilimu, kas sukelia dažnesnes, didesnes ir galingesnes audras. Tik audrų Baltijos jūroje intensyvėjimas yra priežastis, kad vis dažniau baltojo fosforo patenka į krantą iš gelmių“, – įžvalgomis dalijosi mokslininkas.
Jo teigimu, fosforas su vandeniu nereaguoja, todėl „ramiai guli jūros dugne“, apsinešęs įvairiomis organinėmis priemaišomis. Krante jį vis dar plauna jūros vanduo, tad pats fosforas būna drėgnas, padengtas organinėmis plėvelėmis. Problema atsiranda tada, kai pajūriu vaikštinėjęs asmuo baltąjį fosforą nusausina.
„Tuomet jis iškart pradeda reaguoti su deguonimi ir savaime užsidega“, – komentavo VU chemikas A.Kareiva.
