Mokslininkai, tyrinėdami nuosėdas šimtų metrų gylyje po jūros dugnu Antarktidoje, nustatė, kad ankstesniais visuotinio atšilimo laikotarpiais – prieš 3 mln. ir 15 mln. metų – susiformavo laisvi nuosėdų sluoksniai, kurie nuslinko ir sukėlė didžiules cunamio bangas, nusiritusias į Pietų Amerikos, Naujosios Zelandijos ir Pietryčių Azijos krantus.
Kadangi dėl klimato kaitos vandenynai šyla, tyrėjai mano, kad yra tikimybė, jog šie cunamiai vėl gali kilti.
„Povandeninės nuošliaužos yra didelis geologinis pavojus, galintis sukelti cunamius, kurie gali lemti didžiulius žmonių nuostolius“, – sakė Jenny Gales, Plimuto universiteto hidrografijos ir vandenynų tyrinėjimo dėstytojas.
Senovinių vandenyno bangų mastas ir dydis nėra žinomas, tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į dvi palyginti neseniai įvykusias povandenines nuošliaužas, kurios sukėlė didžiulius cunamius ir nusinešė daug gyvybių: 1929 m. Grand Banks cunamis, sukėlęs 13 m aukščio bangas ir nusinešęs apie 28 žmonių gyvybes prie Kanados Niufaundlendo pakrantės, ir 1998 m. Papua Naujosios Gvinėjos cunamis, sukėlęs 15 m aukščio bangas ir nusinešęs 2200 žmonių gyvybių.
Kadangi po Antarktidos jūros dugnu palaidota daugybė nuosėdų sluoksnių, o sausumos masyvo viršuje esantys ledynai pamažu tirpsta, mokslininkai įspėja, kad jei jie teisūs, jog praeityje ledynų tirpimas sukėlė tokias nuošliaužas, ateityje nuošliaužos ir cunamiai gali pasikartoti.
