Didesnio anglies dioksido aplinkoje rifiniai sargai atrodo nebesugebantys pajusti kitų tos pačios rūšies žuvų perspėjimo apie artėjantį pavojų, rašoma „Scientific Reports“ paskelbtose tyrimo išvadose.
Kitaip sakant, jeigu prie rifo atplaukia grobuonis, visi prie jo gyvenantys rifiniai sargai gali tapti jo maistu, nes šios žuvys nebesugeba perspėti viena kitos.
Majamio ir Australijos Jameso Cooko universitetų mokslininkai atliko tyrimus su spygliuotaisiais rifiniais sargais, paimtais nuo Didžiojo barjerinio rifo. Žuvys buvo padalintos į dvi dalis. Vienos perkeltos į akvariumą su įprastu vandenyno vandeniu, kitos – su vandenyno vandeniu, kuriame anglies dioksido lygis yra aukštesnis.
Abiejų akvariumų šonuose buvo pompos, kurios pumpavo normalų vandenį arba vandenį su medžiagomis, kurias rifiniai sargai išskiria, kai yra sužeidžiami. Kitoms žuvims šios medžiagos yra perspėjimas apie pavojų.
Rezultatas – rifiniai sargai, esantys vandenyje, turinčiame diaugiau anglies dioksido, žymiai ilgiau ramiai sau plaukiojo aplink pompą su perspėjančia medžiaga, kol pagaliau suvokė, kad gali grėsti pavojus. Mokslininkai nustatė, kad tokiame vandenyje pasikeičia šių žuvų kraujo ir smegenų cheminė sudėtis.
Šie pokyčiai sukelia neigiamų efektų, pavyzdžiui, neurologinių funkcijų blogėjimą
Anglies dioksido lygis viename iš akvariumų padidintas pagal skaičiavimus, kokios sąlygos vandenynuose bus 2300 metais. Tačiau jau ir dabar panašios sąlygos yra atsiradusios kai kuriose vietose visame pasaulyje.
„Mūsų išvados patvirtina teoriją, kad žuvys efektyviai užkerta kelią savo kūno skysčių ir audinių rūgštėjimui, tačiau šie pokyčiai sukelia neigiamų efektų, pavyzdžiui, neurologinių funkcijų blogėjimą“, – teigiama išvadose.
Jeigu koralinių rifų žuvys neprisitaikys vandenynams rūgštėjant, daugeliui tokių žuvų gresia išnykimas, o tai savo ruožtu turės neigiamų pasekmių ekosistemai.