Milijonams žmonių visame pasaulyje ir šimtams tūkstančių žmonių aplinkiniuose paplūdimiuose laukiant istorinio didžiulės nešančiosios raketos „Space Launch System“ (SLS) starto iš Kennedy kosminio centro Floridoje, netoli raketos pamato į bakus pumpuojant itin šaltą skystą vandenilį buvo pastebėtas pratekėjimas.
Šeštadienio startas buvo planuojamas 14 val. 17 min. vietos (21 val. 17 min. Lietuvos) laiku. Kada vėl bus bandoma paleisti raketą, kol kas nepranešta.
Pirmadienį startas paskutinę minutę buvo atidėtas taip pat dėl degalų bako nuotėkio, pastebėto kitoje raketos vietoje.
Paleidimo direktorės Charlie Blackwell-Thompson komanda šeštadienį aptiktą plyšį aplink vieną tarpiklį bandė užsandarinti taip pat, kaip ir praėjusį kartą: sustabdydami ir vėl pradėdami skysto vandenilio pumpavimą. Tai buvo daroma du kartus, be to, bandyta ta linija paleisti helio, bet pratekėjimas nesiliovė.
Galiausiai, po 3–4 valandas trukusių bergždžių pastangų Ch.Blackwell-Thompson atšaukė startą.
Kitos palankios progos startui bus pirmadienis arba antradienis. Vėliau dėl Mėnulio padėties startas galėtų vykti tik rugsėjo 19 dieną.
NASA misijos „Artemis 1“ bandomasis skrydis vyks be įgulos. Tai bus pirmasis daugiau nei dešimtmetį kurtos galingiausios pasaulyje nešančiosios raketos SLS paleidimas.
Prie raketos pritvirtinta kapsulė „Orion“ išskris be įgulos. Per 37 dienas truksiantį skrydį kapsulė skries aplink Mėnulį maždaug 100 km atstumu nuo jo. Astronautų vietas užims trys manekenai, padėsiantys patikrinti įvairius skrydžio parametrus.
Ta pati kapsulė „Orion“ turės į Mėnulį nuskraidinti ir astronautus, įskaitant pirmąją moterį ir pirmąjį tamsiaodį astronautą, kurie vaikščios Mėnulio paviršiumi. Bet tai įvyks ne anksčiau nei 2025 metais.
Žmonės paskutinį kartą nutūpė ant Mėnulio paviršiaus 1972 metais, vykdant amerikiečių programą „Apollo“. Abi programos yra pavadintos senovės graikų dievų dvynių – Apolono ir Artemidės – vardais.
Pagal naują programą „Artemis“ NASA nori įsteigti Žemės palydove ilgalaikę bazę ir iškelti į jo orbitą kosmoso stotį, siekdama išbandyti naujas technologijas, turinčias paruošti dirvą pilotuojamoms misijoms į Marsą.
