Naudodamiesi kosminiais palydovais tyrėjai išanalizavo teritoriją ir ledynų paviršiuje pastebėjo didelę įdubą, kuri atsivėrė po to, kai išbėgus požeminiams vandenims po paviršiumi susidarė ertmė bei nuslinko ją kurį laiką dengęs 2,7 kilometro storio ledo lakštas. Įduba apima 260 kvadratinių kilometrų plotą, o jos gylis siekia 70 metrų.
Tokį didelį potvynį sukėlė Kuko poledyninis ežeras, kuris yra rytinėje žemyno dalyje. Vandens išsiliejimas turėjo trukti apie 18 mėnesių – t.y. apėmė laikotarpį nuo 2007 iki 2008 metų. Mokslininkai tai nustatė ištyrinėję atsivėrusio kraterio geometriją ir atlikę specialius skaičiavimus.
Kuko poledyninis ežeras yra vienas iš beveik 400 tokio tipo vandens telkinių, esančių Antarktidos žemyne. Šiuose ežeruose vanduo neužšąla dėl karščio, kurį sukelia uolų esančių po jais ir storų ledo sluoksnių, esančių virš jų, spaudimas. Yra žinoma, kad daugelis tokių ežerų yra sujungti požeminių upių tinklu.
Kol kas neaišku, iš kokių šaltinių vis pildosi požeminio ežero vanduo, kadangi mokslininkai jau kurį laiką fiksuoja vis labiau kylantį įduboje esančio vandens lygį. Kai jis pasieks patį kraterio viršų, vanduo ims lietis ir ilgainiui pasieks atviro vandenyno teritoriją, esančią netoli Kuko šelfo. Tyrėjai kol kas negali prognozuoti šio galimai įvyksiančio pakartotino potvynio padarinių, tačiau teigia, kad pats išsiliejimas neabejotinai paveiks ledyno plokščių judėjimus.
