Žurnale „Time“ buvęs „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo patarėjas ir „Facebook“ investuotojas Rogeris McNamee`is kritikuoja šio socialinio tinklo veikimo principus ir atkreipia dėmesį į kilusį pavojų demokratijai, privatumui, ir į tai, kad „Facebook“ bei kitos įtakingos platformos nėra pakankamai reguliuojamos.
Prieš metus kilo „Cambridge Analytica“ skandalas, kai paaiškėjo, jog ši įmonė be sutikimo perėmė milijonų „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis ir juos naudojo siekiant paveikti rinkėjų elgesį per JAV prezidento rinkimus 2016 m. Tai buvo lūžio taškas, kai imta suvokti „Facebook“ bei kitų gigantų, kaip „Google“ ar „Twitter“, renkamų duomenų svarbą. Staigiai smuko „Facebook“ vertė ir pradėta reikalauti griežtesnės kontrolės dėl to, kaip technologijų kompanijos naudoja duomenis.
Specialistai primena – kai tik atsirado socialiniai tinklai, viskas buvo pritaikyta taip, kad vartotojams būtų kuo paprasčiau jais naudotis, užsiregistruoti, buvo mažai kontrolės. Socialiniai tinklai ėmė plėstis žaibiškai, išaugo iki milijardų paskyrų. Dabar „Facebook“ kasdien naudojasi daugiau kaip 1,5 mlrd. žmonių.
„Nei „Facebook“, nei didžioji dauguma kitų socialinių tinklų, kai registravomės, nepranešė, kokius tiksliai duomenis apie mus rinks. Vardas, pavardė, gimimo metai, nuotrauka dar nėra taip baisu, bet mums niekas tikrai nepranešė, kad bus renkami duomenys, kokius postus žiūrėjome, kiek laiko prie kurios reklamos praleidome, kokios grupės mus sudomino ir t. t. Kai surenkama tokia psichosocialinė, psichografinė žmogaus charakteristika, iš jos galima daryti labai daug išvadų“, – atkreipia dėmesį informacinių technologijų specialistas, „Privacy Partners“ įkūrėjas Martynas Bieliūnas.
Vilniaus universiteto dėstytojas, psichologas Antanas Kairys taip pat tvirtina – kai kurie užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad informacija, surinkta iš socialinių tinklų, apie žmogų pasakyti gali labai daug: „Žmones gana lengvai galima skirstyti į tam tikras grupes, prognozuoti, pavyzdžiui, jų politinius įsitikinimus ar kitokias reakcijas, ir pagal tai stengtis paveikti jų nuomonę. Jeigu tam nebus užkirsta kelias, galimybės paveikti žmogų tik stiprės. Pavyzdžiui, kalbant apie politinius debatus, didžioji dalis žmonių yra pilkojoje zonoje tarp pritariu ir nepritariu – juos stumtelti į vieną ar kitą pusę daug lengviau.“
M.Bieliūno teigimu, būtent savo duomenimis sumokame už gaunamas paslaugas ir jų kokybę. Jis pateikia pavyzdį – virusai išmaniajame telefone aptinka daug daugiau įvairios asmeninės informacijos nei kompiuteryje, nes tos informacijos telefone paprasčiausiai daugiau.
„Ką matome ir iš JAV rinkimų, kas buvo nustatyta, kad buvo kuriamos paskyros konkrečiai atakuojant tam tikras socialines grupes. Pavyzdžiui, juodaodžius gyventojus su konkrečiu pajamų lygiu, rengiant jiems paruoštą pranešimą. Kaip nesename savo pranešime paminėjo M.Zuckerbergas, per pastaruosius 6 mėnesius jie panaikino 1 mlrd. netikrų paskyrų. Suvokime šitą skaičių. Praėjusiuose Seimo rinkimuose, man atrodo, dalyvavo apie 1,2 mln. žmonių, pusė rinkėjų. Palyginkime tai su milijardu netikrų paskyrų. Gerai pasistengus, tokiose nedidelėse šalyse, kaip Lietuva, vienam balsuojančiam galima sukurti vieną netikrą paskyrą ir atakuoti jį jam pritaikytu turiniu“, – sako M.Bieliūnas.
Europos visuomeninių transliuotojų sąjungos ataskaitoje rašoma, kad socialiniai tinklai reiškia daugiau demokratijos, nes žmonės labiau informuojami. Kaip pastebi „Reuters“ žurnalistikos studijų institutas, socialiniais tinklais besinaudojantys žmonės naudojasi ir įvairesniais naujienų šaltiniais nei anksčiau, tad gali priimti geriau informacija paremtus sprendimus.
Kita vertus, socialiniai tinklai labai greitai gali paskleisti ir neteisingą informaciją. Masačiusetso technologijos instituto tyrimas rodo, kad melaginga informacija daug dažniau dalijamasi ir ji sulaukia didesnio dėmesio. Tyrimai rodo, kad klaidingos žinutės sklinda plačiau, nei faktais paremtos istorijos. Be to, melas yra ypač giliai įsiskverbęs į politinį lauką.
Pirmiausia tai vyksta dėl to, kad mūsų smegenys labiau linkusios fiksuoti neigiamas naujienas, taigi ir į netikras naujienas, nes jos dažniausiai netikėtos, iškart atkreipiame dėmesį, jos išsiskiria iš bendro srauto, kursto emocijas ir grėsmes. Į tokią informaciją žmonės reaguoja instinktyviai.
„Niekas neskaito „Facebook“ kaip vadovėlio ar kito rimto veikalo. Tai – vadinamasis „skrolinimas“ arba ėjimas per „Facebook“ srautą, kai vienu akies krašteliu užmetamas žvilgsnis į kažkokias žinutes. Dėmesį patraukia tos žinutės, kurios ryškios, perspaustos emocijomis, stiprios ir žadinančios emocijas. Todėl kažkoks analitinis, sudėtingas komentaras, kas neturi ryškių spalvų, emocijų, stimulų arba lieka nepastebėtas, arba sulaukia santykinai mažai dėmesio. Apskritai daug svarbesnė neigiama informacija. Ir tai galima bandyti aiškinti evoliuciškai, nes norint išgyventi, daug svarbiau išvengti pavojaus – turime padidintą dėmesį tiems dalykams, kurie atrodo grėsmingi, nublanksta pozityvių emocijų, žinučių svarba“, – komentuoja A. Kairys.
Specialistai pastebi, kad socialiniuose tinkluose dominuoja tie, kurie garsiausiai ir aštriausiai pasisako. Todėl gali atrodyti, kad vienu ar kitu klausimu visuomenė labai aštriai ginčijasi, nors iš tikrųjų taip nėra, nes žmonės, kurie diskutuoja ramiai, tampa mažiau pastebimi.
Pastebima, kad dabar kilusi vadinamoji medijų panika arba moralinė panika.
„Bet kuri žinutė, atsidūrusi bet kuriam socialiniame tinkle (o net ir tradicinėje žiniasklaidoje) turėtų būti perfiltruojama per sąmoningą filtrą. Jeigu tai atrodo labai baisu, labai šokiruoja, labai keista ar kažkas tokio, tai visada reikia kelti papildomus klausimus, ar tai tikrai yra tiesa, ar galiu patvirtinti tą informaciją, naudodamas skirtingus šaltinius, ar tai nėra elementariausia dezinformacija, melas, propaganda ir pan. Mažai šansų, kad didžioji dalis žmonių tai darys, bet švietimas, edukacija, nuolatinis priminimas yra tie vaistai, kurie gali padėti“, – tvirtina A.Kairys.
Ekspertai sako, kad kuo toliau, tuo daugiau naudojamas dirbtinis intelektas, sistemos tampa gudresnė, todėl galima lengviau atpažinti netikras paskyras, niekšišką veiklą. Tačiau kita pusė taip pat tobulina savo veiklos metodus. M.Bieliūnas prognozuoja, kad šioje srityje vyks nesibaigiančios lenktynės.
„Kad ateities ekonomika susieta su didžiuliais duomenų kiekiais apie žmogų – tai nepasikeis. Kuo toliau, tuo daugiau duomenų reikės, jų bus daugiau. Bet jų apsauga – esminis momentas. Visos išsivysčiusios šalys turi stiprią asmens duomenų apsaugos bazę, kuri kuo toliau, tuo labiau taikoma. Tokio nebaudžiamumo atmosferos ir galimybės manipuliuoti, per daug rinkti duomenų, lieka vis mažiau“, – sako M.Bieliūnas.
Pastebima, kad dabar kilusi vadinamoji medijų panika arba moralinė panika. Danijos profesorius Kimas Schroederis primena, kad iš pradžių, atsiradus socialiniams tinklams, jais buvo džiaugiamasi, o dabar kilęs susirūpinimas dėl jų poveikio visuomenei.
Psichologas A.Kairys sako, kad naujos technologijos visais laikais iš pradžių kelia nerimą – taip buvo ir su automobiliais, baimintasi jų greičio, keliamo pavojaus ir kitų neigiamų aspektų, tačiau žmonės prie to prisitaikė. A.Kairio manymu, taip prisitaikyti teks ir prie „Facebook“ bei kitų technologinių naujovių.
„Sakyčiau, kad žmonės visai neblogai prisitaiko. Taip, kyla audrų, pavojingų reiškinių, grėsmių, bet dažnai jos perdedamos. Nėra taip, kad „Google“ žinotų kiekvieną mūsų judesį ir tai naudotų asmeniškai prieš mus. Ne, tai naudoja masiniai algoritmai, kurie stengiasi mus patalpinti į kažkokias lentynėles ir išprognozuoti mūsų elgesį, pagalvoti, kokią reklamą mums geriausia parodyti. Šalia tokio patogumo, egzistuojantis nerimas, panika, baimė visada buvo ir bus atsiradus naujoms technologijoms“, – neabejoja A.Kairys.
