Būtina reforma
Svarbiausi IT sistemų konsolidavimo darbai numatyti praėjusiais metais priimtame Vyriausybės nutarime „Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“, tačiau svarbius teisės aktus vėluojama priimti daugiau nei pusmečiu.
„Sistemoms išleista apie 200 mln. litų, o vieną centralizuotą sistemą galima buvo įsigyti daugiausiai už dešimtadalį tos kainos“, – aiškino G.Markevičius.
Vienas iš IT konsolidavimo projekto rengėjų, Lietuvos inovacijų ir technologijų instituto Debesų kompiuterijos kompetencijos centro vadovas Giedrius Markevičius prisimena, kad privačios institucijos IT sistemų konsolidavimo naudą suprato dar prieš kelis dešimtmečius.
„O valstybės IT ištekliai kol kas visai decentralizuoti – ministerijos ir net joms pavaldžios įstaigos savo IT sistemas valdo savarankiškai – perka atskirą programinę įrangą, serverius, skirtingas finansinės apskaitos sistemas“, – pasakojo IT specialistas.
Anot, jo vienas geriausių tokios sistemos neefektyvumo pavyzdžių įvyko tuomet, kai valstybė pirko finansinės apskaitos sistemas – tąsyk vietoje vienos centralizuotos sistemos įsigytos 64 – kiekvienai savivaldybei atskirai.
„Dabar turime 64 apskaitos sistemas, kurios tarpusavy nesuderinamos, reikia daryti atskirus brangiai kainuojančius projektus, kad tarp jų apkeistume duomenis ir t.t. Sistemoms išleista apie 200 mln. litų, o vieną centralizuotą sistemą galima buvo įsigyti daugiausiai už dešimtadalį tos kainos“, – aiškino G.Markevičius.
Valstybės institucijos nesusikalba
Iš ES biudžeto 2014–2020 m. Lietuva Valstybės išteklių IT sistemų konsolidavimo projekto įgyvendinimui gavo 60 mln. eurų. Pasak G.Markevičiaus, sukurti vieną centrą, iš kurio būtų teikiamos paslaugos visoms valstybinėms institucijoms, būtų rizikinga – pasaulyje net nėra tokios sistemos pavyzdžių. Panašius projektus įgyvendinti bandoma Didžiojoje Britanijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Estijoje, tačiau darbai niekur nėra užbaigti.
Todėl Lietuvoje nuspręsta reformą daryti keturių jau egzistuojančių duomenų centrų pagrindu, kurie turėjo geriausią IT infrastruktūrą ir IT specialistus – Finansų, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijų.
Tačiau kol kas reikalingų pakeitimų Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nėra. Paklaustas, kas kiša koją reikalingų teisės aktų priėmimui, G.Markevičius įvardino nesusikalbėjimą tarp institucijų.
„Valstybiniame sektoriuje trūksta kvalifikuotų žmonių – tokių, kurie supranta reikalo esmę, yra vienetai, – sakė G.Markevičius. – Nė viena ministerija neturi juridinės galios vadovauti kitiems – nėra nei žmonių, nei kompetencijų. Dabar kiekviena ministerija turi savo nuomonę. Vienas iš mūsų pateiktų siūlymų buvo sukurti atskirą ministeriją arba įkurti IT biurą ar agentūrą, kuri tuo rūpintųsi.“
IT specialisto teigimu, iš nežinojimo permainoms neretai priešinasi ir valstybės tarnautojai, kurie baiminasi, kad surinkus jų turimus serverius valdininkai neteks savo įtakos, nors sistemų centralizavimas su darbuotojų funkcijomis nieko bendro neturi.
Laikrodis tiksi
Asociacijos INFOBALT vadovas Paulius Vertelka atkreipia dėmesį, kad projektą svarbu kuo greičiau įgyvendinti dėl ES paramos – nuo to, kaip pavyks įgyvendinti šį projektą, priklausys ir kitų IT infrastruktūrai skiriamų projektų finansavimas.
Jei valstybės IT išteklių konsolidavimo darbai nebus padaryti laiku, ES finansavimas IT programoms bus sumažintas ir perskirstytas kitoms sritims. IT specialistai įsitikinę, kad pinigus efektyviausia ir svarbiausia panaudoti IT sektoriui, kuriame generuojama didžiulė pridėtinė vertė.
Kitų IT priemonių įgyvendinimui iš viso skirta apie 290 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų.
„Kuo daugiau laukiame, tuo mažiau laiko lieka reformos įgyvendinimui. Rizikuojame, kad gali kristi kokybė, nes valstybinės įstaigos skubės visokius pirkimus organizuoti, įmonėms ir tiekėjams bus spaudimas atlikti darbus“, – pasakojo P.Vertelka.
Trūksta bendradarbiavimo
Į problemą, kad atsiliekama nuo darbų grafiko, finansų ministrė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį prieš keletą savaičių, kuomet stringančią reformą aptarti buvo susitikę finansų ir susisiekimo ministrai.
„Reikia pakeisti nemažai teisės aktų, kurių svarbiausias – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, – svarbiausius laukiančius darbus aiškino Finansų ministerijos Informacinių technologijų departamento direktorė Diana Seredokaitė. – Labai svarbus ne tik techninis konsolidavimo įgyvendinimas, bet ir aiški vizija, lyderystė planuojant ir įgyvendinant reformą, atsakingų institucijų ir verslo partnerystė, kurių dabar pasigendame.“
Pasak jos, šiuo metu diskutuojama dėl konsoliduotos informacinių technologijų infrastruktūros kūrimo principų, reikalavimų, įgyvendinimo rizikos, valstybės vaidmens – kokias debesijos paslaugas ir kokiems informaciniams ištekliams turi teikti valstybės debesijos paslaugų teikėjai, kokias jų galima perleisti privačiam paslaugų teikėjui.
Kaltina darbų apimtį
Susisiekimo ministerijos atstovai atsilikimą nuo pirminio darbų grafiko aiškina tuo, kad valstybės informacinių išteklių (VII) konsolidavimas yra nauja veiklos sritis, kuri iki šiol nebuvo reglamentuota. Dėl to esą reikia atlikti sisteminę peržiūrą, o tai užima laiko.
„Nutarime numatytų darbų vykdymas trunka ilgiau, nei planuota, dėl didelės jų apimties ir naujų aspektų, kuriuos būtina įvertinti. VII infrastruktūros konsolidavimas ir jos valdymo optimizavimas yra bendras valstybinio lygmens darbas“, – rašoma ministerijos atsiųstuose atsakymuose.
Ministerijos atstovai nesutiko su nuomone, kad joje trūksta kvalifikuotų specialistų – esą VII infrastruktūros konsolidavimo etape dar nekilo IT specialistų trūkumo ar jų kvalifikacijos kėlimo klausimas.
Susisiekimo ministerijos teigimu, tokio masto infrastruktūros konsolidavimo parengiamieji darbai trunka 1–2 metus, infrastruktūros konsolidavimo darbai – 3 metus, o visų valstybės informacinių sistemų ir registrų konsolidavimo-migravimo darbai – dar 5–7 metus.
