Štai tuo priešingu keliu ir nuėjo „Dell“ su savo gaminiais, pavadintais neišsiskiriančiais ir į akį nekrintančiais G3 bei G5 vardais. Ir jeigu G5 yra su minimaliais šiek tiek labiau išsiskiriančiais išvaizdos elementais (iš esmės – tik su agresyvesnėmis aušinimo grotelėmis priekinėje ir galinėje briaunose), tai G3 yra tarsi eilinis biudžetinis studentiškas kompiuteris. Na, panašiai, kaip kokia pilka „Dacia“. Su trijų litrų darbinio tūrio varikliu ir turbokompresoriumi.
Štai toks formatas – į akį nekrentantis korpusas ir net naujausiems žaidimams pakankamo našumo „viduriai“ - turi nemenkų privalumų. Viena vertus, tai yra kompiuteris puikiausiai tinkantis žaidimams ar vaizdo medžiagos montavimui, na ir apskritai nestokojantis našumo. Kita vertus, su tokiais kompiuteriais galima drąsiai keliauti ir į verslo projektų pristatymus, ir į paskaitas, nesibijant, kad aplinkiniai pagalvos, jog štai šitas įrenginio savininkas garantuotai yra „geimeris“ (o pomėgis kompiuteriniams žaidimams kažkodėl vis dar vertinamas kaip neigiamas dalykas, nors tikrai galima būtų pasiginčyti, ar žaidimai yra blogiau už kino filmų ar serialų žiūrėjimą ar netgi knygų skaitymą – tai yra tik kita turinio vartojimo forma).
Bet galima į šį klausimą pažvelgti ir kiek giliau. Tarkime, specializuotos žaidėjus dominti galinčios programinės įrangos – žaidimų veiksmo transliacijų, pirmumo suteikimo žaidimų interneto srautui suteikimo ar panašiai - šiuose abiejuose kompiuteriuose net su žiburiu nerasite. Geriausiu atveju – tvarkyklių ir programinės įrangos versijų priežiūros įrankis. Tai, be abejo, naudinga, bet su tokiu programinės įrangos rinkiniu vilkas avies kailyje pradeda mekenti ir tampa vegetaru. Taip, vis dar gerai bėga, bet galynėtis su besąlygiškai žaidimams skirtais kompiuteriais negali – nei pagal išvaizdą (kas nėra blogai) nei pagal funkcionalumą (kas jau nebežavi).
Konkrečios bandymams gautų kompiuterių techninės charakteristikos - tokios, kaip, pvz., vaizdo plokštė ar procesorius – kalbant apie nešiojamųjų kompiuterių bandymus, nėra labai svarbu. Mat gamintojas tame pačiame korpuse gali pateikti skirtingus vidinių komponentų variantus. Na, bet grynai dėl formalumo, charakteristikas pateikiame:
„Dell Inspiron G3 3579“ - procesorius „Intel Core i7-8750H“; 8 GB DDR4 darbinės atminties vieno „kaulo“ konfigūracijoje (single channel); 256 GB DDS kaupiklis; „Nvidia GTX 1050 Ti“ 4 GB vaizdo plokštė. Kaina, nurodyta įrenginio perdavimo dokumentuose – 1100 eurų.
„Dell Inspiron G5 5587“ - procesorius „Intel Core i7-8750H“; 16 GB DDR4 darbinės atminties dviejų „kaulų“ konfigūracijoje (dual channel); 256 GB SSD kaupiklis ir 1 TB talpos kietasis diskas, „Nvidia GTX 1060“ 6 GB vaizdo plokštė. Perdavimo dokumentuose nurodoma įrenginio kaina – 1450 eurų.
Abu šie kompiuteriai gali būti komplektuojami su šiek tiek kitokiais „viduriais“ - yra skirtingų vaizdo plokščių, procesorių, nuolatinės ir darbinės atminties kiekių pasirinkimų, ekrano raiškos variantų, dėl ko ir nesinori kompiuterio vertinti grynai iš našumo pozicijos (o jei atvirai, tai šiuo požiūriu tiesiog nėra ką vertinti – viskas veikia maždaug taip, kaip ir priklauso kompiuteriams su tokiais komponentais). Kur kas svarbiau įvertinti nekintamus dalykus.
O nekintami dalykai yra tokie:
1. Korpuso medžiagų ir surinkimo kokybė.
Tokio dydžio ir tiek daug patirties sukaupę gamintojai, kaip „Dell“, be jokios abejonės, turi fantastiškus kokybės kontrolės protokolus, kurie yra patikrinti laiko ir pritaikyti patiems įvairiausiems klientų poreikiams tenkinti. Ir užgrūdinti „Inspiron“ verslo kompiuterių serijoje, nuo kurios atsipumpuravo G kompiuterių linija, skirta specialiai žaidėjams.
Tai štai G3 tenkina studentiškus poreikius arba poreikius žmogaus, kuris pirmiausiai žiūri į kainą, o tik po to – į tai, kas gaunama už kainą. Atitinkamai: plastikas atrodo gana pigus ir minkštas, rėmai aplink ekraną – nuoširdžiai storos, bemaž dviejų pirštų storio juostos (o dėl to į gana didelį korpusą tilpo tik 15,6 colių įstrižainės ekranas). Korpuso pagrindas – iš pusiau blizgaus, smulkiu šachmatų lentos raštu išmarginto plastiko (marginimas nekrenta į akį, kol neprikišite akies – langeliai yra maždaug dviejų milimetrų dydžio). Praktiškai visi kampai užapvalinti. Ganėtinai įprastoje pozicijoje įtaisytas įjungimo mygtukas atlieka ir pirštų atspaudų skaitytuvo funkciją.
Aušinimo angos yra tik kompiuterio apačioje, maždaug po viršutinėmis klavišų juostomis. Garsiakalbiai – taip pat korpuso apačioje, ties priekine briauna. Tokia konfigūracija tinkama laikant kompiuterį ant stalo, bet ne visai patraukli, jeigu yra ketinimų kompiuteriu naudotis lovoje be padėklo: ir garsiakalbiai užsidengs, ir aušinimo skylės labai nesunkiai užsikimš, taip didinant perkaitimo riziką bei aušintuvų keliamą triukšmą ir mažinant našumą bei naudojimo malonumą.
Apie kompiuterio „mobilumą“ galite iškart užmiršti – jis sveria 2,5 kg, yra 22,7 mm storio, 258 mm aukščio, 380 mm ilgio. Bet lyginant su kitais žaidimams skirtais nešiojamaisiais kompiuteriais „Dell G3“ patektų į lengvasvorių mažylių kategoriją.
Taigi, bendrais bruožais dizainas – minimalistinis standartas. Ir tas su kompromisais.
G5 modelis yra nelabai pasikeitęs, lyginant su kibernetinių mūšių lauke patikrintu „Dell Inspiron 7000“ modeliu: kiek agresyviau atrodančios grotelės priekinėje ir galinėse briaunose yra panaudotos garso skleidimui (priekyje) ar oro apykaitai (gale). Papildomai aušinimui yra ir grotelės korpuso apačioje, taigi, tai taip pat nėra „idealiai tinkamas naudojimui lovoje“ kompiuteris, tačiau jau šiek tiek arčiau, jeigu kas nors turi tokį tikslą. Kita vertus, naudojimo patirtis parodė, kad net ir laikant kompiuterį ant stalo bei leidus jam pasikamuoti su vaizdo plokštei reiklesniais žaidimais, korpuso dalis ties viršutine klavišų juosta įkaista tiek, kad ilgalaikis delno priglaudimas toje vietoje būna skausmingas.
Korpuso plastiko kokybė yra aukštesnė, nei G3 kompiuterio – pats plastikas atrodo tvirtesnis ir kietesnis, labiau matinis. Nugarėlė padengta aksomo pojūtį sukeliančia plastiko danga, kuri yra maloni liesti, bet nemaloni pažiūrėti po lietimo – tai yra fantastiškas riebalų nuo pirštų galų surinkimo paviršius.
Nepaisant tokios pačios įstrižainės (15,6 colių) ekrano, kompiuteris yra dar didesnis už G3: 25 mm storio, 275 mm aukščio, 389 mm ilgio. O tai reiškia, kad rėmai aplink ekraną yra dar storesni. Nelabai patrauklu. Bet vertinant bendrai – solidus, kokybiškas, jau gana ilgą laiką naudojamas ir teigiamai vertinamas korpusas, kuris vis dar neatrodo „iššaukiančiai“, tačiau vilko iltys jau akivaizdžiai kyšo iš po avies kailio.
2. Klaviatūra ir lietimui jautri aikštelė.
Su nešiojamaisiais kompiuteriais įprasta, kad jeigu ekranas yra 15 ar daugiau colių įstrižainės, tai klaviatūra bus „pilno formato“, t. y., su atskiru sektoriumi specialiai skaičiams. Abu šie kompiuteriai – ne išimtis. Ir tai itin naudinga lietuviškai rašantiems žmonėms, kurie dažnai turi įrašyti į savo kuriamus tekstus vieną-kitą skaičiuką (kaip, pvz, technologijų žurnalistams, studentams ar vadybininkams). Todėl čia užrašome savaime suprantamą pliusą.
Abiejų kompiuterių klaviatūros, nepaisant net ir skaitinio sektoriaus pridėjimo, yra ganėtinai erdvios, nesugrūstos, su pakankamai dideliais tarpais tarp mygtukų.
G3 klaviatūra (o ir kompiuteris apskritai) yra padabinta mėlynais akcentais (mėlyni klavišų užrašai ir lietimui jautrios aikštelės apvadas, mėlynas „Dell“ ženklas ant dangčio), tačiau reguliuojamo intensyvumo klavišų apšvietimas yra tik baltos spalvos – konservatyvus sprendimas, be jokių mirgančių vaivorykštės spalvų, bet to pilnai pakanka patogiam darbui ir žaidimams išjungus šviesą. Klavišų spaudymas tylus, be aiškaus perjungimo. Tiesa, klavišo kelias nuo ramybės būsenos iki paspaudimo yra kiek mažokas (1,2 mm) lyginant su tipinėmis žaidimams skirtomis nešiojamųjų kompiuterių klaviatūromis (~1,7 mm). Tai didelio malonumo nesuteikia. Bet funkciją atlieka.
G5 klavišų mechanika yra identiška – įspaudimo kelias yra tie patys 1,2 mm, apšvietimas tas pats reguliuojamas baltos spalvos, bet akcentams, išskyrus ant klavišų esančius baltus simbolius, pasirinkta kiek agresyvesnė raudona spalva (nors žaidžiant ar dirbant tai, be abejo, jokios naudos nesuteikia). Tarpai tarp klavišų, atrodo, taip pat yra tokio paties dydžio, kaip ir G3 – truputėlį didesniame kompiuteryje daugiau vietos skirta funkcijos neatliekančiam plotui iš klaviatūros kairės ir dešinės pusių.
Bendrai vertinant – klaviatūros patogiai išdėstytos ir erdvios, veikia ir šviečia. Grynakraujo žaidimų kompiuterio standartų gal ir neatitinka, tačiau kasdieniam naudojimui yra absoliučiai adekvačios.
Tuo tarpu lietimui jautri aikštelė yra ganėtinai didelio ploto, su matiniu paviršiumi, veikianti tiksliai, su dviem tyliai veikiančiais mygtukais apatinėje dalyje. Nėra prie ko prikibti. Abiejuose kompiuteriuose ji, panašu, yra identiška – jei nelygintume apvado spalvos.
Atskiro pagyrimo „Dell“ nusipelnė už piršto atspaudų skaitytuvą. Atrodytų, smulkmena, bet su tokia smulkmena galima labai maloniai užmiršti ir savo „Windows“ paskyros slaptažodį, ir PIN kodus.
3. Jungtys.
Žemesnės klasės G3 kompiuteryje esantis jungčių rinkinys taip pat atitinka „biudžetinius“ reikalavimus ir tikrai nenustebins savo gausa bei įvairove. Tai štai: ant kairės briaunos „Dell“ įtaisė kroviklio lizdą, HDMI jungtį, atlenkiamą laidinio interneto jungtį, dvi USB 3.0 jungtis ir 3.5 mm ausinių jungtį. Kairėje pusėje rasite SD kortelių skaitytuvą, dar vieną USB 3.0 jungtį ir „Noble Lock“ kompiuterio prirakinimo lizdą.
Priekinė ir galinė briaunos – be jungčių. Taigi, ir vėl: taupiai, bet patogiai – be jokių keistų jungčių vietos pasirinkimų.
G5 kompiuteris savo šeimininkams suteiks vienu mažu žingsneliu daugiau laisvės dirbant su prijungiamais įrenginiais: kairėje kompiuterio briaunoje rasite „Noble Lock“ prirakinimo angą, kroviklio jungtį, laidinio interneto jungtį, vieną USB 3.0 jungtį ir SD kortelių skaitytuvą. Dešinėje – HDMI jungtis, C tipo USB jungtis, dvi USB 3.0 jungtys ir 3,5 mm ausinių lizdas. Priekį ir galą pilnai užpildo grotelės, kurios nepalieka vietos jokiems lizdams (o ir logikos per tas puses ką nors prijunginėti būtų ne per daugiausiai). Taigi, viena papildoma C tipo USB jungtis. Šiuolaikiškiau. Bet kiek iš to praktinės naudos – tai jau turi atsakyti pats vartotojas.
4. Ekranas
Tai yra vienas iš labiau liūdinančių G3 kompiuterio komponentų. Šio aparato „Full HD“ raiškos, IPS tipo matrica gali nudžiuginti tik 200 nitų šviesumu. Dėl to nukenčia ir vaizdo kontrastingumas, ir apskritai įspūdingumas. Galima tikėtis, kad dėl tos pačios priežasties tiesioginėje Saulės šviesoje toks kompiuteris bus tiesiog nebetinkamas naudoti. Bet gal tai ir nėra didelė problema – kompiuterinių žaidimų mėgėjai yra tamsą labiau mėgstantys sutvėrimai.
Bet galima pagirti gamintojus už tai, kad ganėtinai gerai apsaugojo ekrano pakraščius nuo dėmėto peršvietimo – bandymams gauto egzemplioriaus ekranas atrodė nepriekaištingai (nuotraukoje matoma geltona dėmė juodame fone – redakcijos apšvietimo atspindys).
Ganėtinai panašus šviesumas yra ir G5 ekrano: vidutiniškai 215 nitų. Truputėlį geriau, bet skirtumas nėra didelis. Ekrano danga taip pat matinė, raiška „Full HD“ (nors yra galimybė pasirinkti kompiuterį su 4K raiškos ekranu).
5. Triukšmas ir temperatūros
Čia teks prisipažinti, kad profesionalių įrankių triukšmo ir temperatūros matavimui nenaudojome, todėl nuomonė bus pagrįsta subjektyviais pojūčiais. O jie buvo tokie: abiejų kompiuterių aušintuvai, esant poreikiui, pradeda veikti pakankamai girdimai (ir kalba eina ne apie oro srautų ošimą, o apie besisukančių ventiliatorių zyzimą).
Aktyvus aušinimas įsijungdavo užsiėmus bet kokia, nebūtinai procesorių ar vaizdo plokštę smarkiai apkraunančia veikla. O įsijungus žaidimą apskritai būdavo paleidžiamas „turbo“ aušintuvo režimas. Nepaisant to, G5 net ir su tokiu garsu nesugebėdavo ataušinti vaizdo plokštės – ji iki skausmingos ribos įkaitindavo kompiuterį net ir korpuso išorėje, tarp klaviatūros ir ekrano.
Bet panašu, kad kompiuterio komponentams tokia vidinė kaitra yra pilnai toleruojama: vykdant „streso testus“ su abiem kompiuteriais ir po 10 minučių testavimo nepavyko pasiekti, kad būtų mažinami procesoriaus ar vaizdo plokštės dažniai dėl temperatūros.
Kas labai nustebino – G3, nors ir su iš pirmo žvilgsnio prastesnėmis aušinimo galimybėmis (be papildomų grotelių galinėje briaunoje), esant maksimaliam krūviui visame korpuse išlaikė labai malonią temperatūrą. Taip, šiluma jautėsi, bet nei apie nemalonius pojūčius, nei, juo labiau, apie skausmą, jokių minčių nebuvo. Taigi, šiuo atveju mažylis pasirodė nepalyginamai geriau už savo didesnįjį brolį. Kita vertus, jeigu juose būtų sumontuotos identiškos vaizdo plokštės, padėtis galimai būtų visai kitokia.
6. Akumuliatorius
G3 veikimo maitinantis tik akumuliatoriaus energija trukmė maloniai nustebino: tarp „atjunkymo“ nuo elektros tinklo ir išsijungimo praėjo apie 6 valandos veiklos be ypatingo krūvio su žaidimais. Net ir žaidžiant žaidimus jis iškentėjo beveik dvi valandas (nors našumas ir nebuvo džiuginantis).
G5, nepaisant gana masyvaus korpuso ir, atrodytų, ganėtinai didele erdve akumuliatoriui, ilgu veikimu atjungus nuo tinklo pasigirti negali: reikėtų tikėtis apie 4-5 valandų filmų žiūrėjimo atjungus kompiuterį nuo elektros tinklo. Apie žaidimus be laidinės elektros apskritai kalbėti nereikėtų – viena vertus, maitinimas iš akumuliatoriaus gerokai sumažina kompiuterio našumą. Kitą vertus, net ir sumažinus našumą 56 Wh talpos kompiuterio akumuliatorius pakankamas tik maždaug valandai žaidimo.
Bet kai kompiuterio pagrindinis arkliukas yra sugebėjimas „pavežti“ žaidimus, o ne mobilumas, tai neturėtų per daug gadinti nuotaikos – šiaip ar taip, visi žaidėjai žino, kad jų „nešiojamasis kompiuteris“ iš tikrųjų tėra „pernešamas kompiuteris“, kuriam pakanka, kad neišsikrautų pakeliui nuo vieno elektros lizdo iki kito.
7. Programinė įranga
Abu kompiuteriai šiuo atžvilgiu yra identiški ir, galima būtų teigti, asketiški: iš „gerųjų“ savybių reikėtų paminėti „Dell“ programinės įrangos versijų stebėjimo ir atnaujinimo įrankį (tiesa, veikia jis ne visada patikimai – su G3 kompiuteriu jis kai kurių tvarkyklių nesugebėjo atnaujinti, nors rankiniu būdu tas pačias naršykles pakeisti pavyko). Tarp neigiamų savybių – per prievartą kišama „McAffee“ antivirusinė programinė įranga su nemokamu bandomuoju laikotarpiu.
Jokių specializuotų įrankių, kurie ar kaip nors keistų ekrano nustatymus priklausomai nuo naudojimo paskirties, ar leistų spartinti procesorių, ar imtis dar kokių nors programinių veiksmų, šiuose aparatuose nėra.
Taigi, sudarome abiejų kompiuterių privalumų ir trūkumų santrauką.
G3:
+ Santykinai neaukšta kaina
+ Dėmesio nepatraukiantis, neagresyvus korpusas
+ Solidi akumuliatoriaus veikimo trukmė su pateikta komplektacija
+ Geras aušinimas
- Biudžetinis korpusas
- Blankus ekranas
G5:
+ Gera, laiko patikrinta korpuso konstrukcija
+ Pakankamas akumuliatorius
- Vidinis kaitimas aiškiai jaučiamas išorėje
Išvados:
Abu kompiuteriai (ypač G3) puikiai tiktų „slaptiems žaidėjams“, kurie kompiuterinius žaidimus mėgsta, tačiau savo pomėgio šiek tiek gėdijasi arba žmonėms, kurie tą patį kompiuterį nori naudoti ir darbui arba studijoms, ir vakarinėms privačioms pramogoms.
Bet šiemet didžiausias šių kompiuterių trūkumas yra tas, jog tai yra pernykščiai modeliai: Las Vegase „Nvidia“ pristatė naują vaizdo plokščių seriją, įskaitant „RTX 2060“ nešiojamiesiems kompiuteriams ir žada nuo 40 proc. iki dukart didesnio našumo už maždaug 100 eurų didesnę kainą, nei sumokėtume už „GTX 1060“ plokštę. Ir tai reiškia, kad nesvarbu, koks geras yra pernykštis žaidimams skirtas kompiuteris, pirkti jį verta tik tuo atveju, jeigu pardavėjas paskelbs sandėlių valymo akciją ir pasiūlys fantastišką nuolaidą.
