Atsitiktinės atrankos būdu atliktas kontroliuojamas tyrimas pateikia daugiau įrodymų, patvirtinančių senėjimo telomerų hipotezę, pagal kurią visos ląstelės pasiekia tašką, kai nebegali dalytis ir replikuotis.
Telomerai iš esmės yra „molekuliniai laikrodžiai“, kurie skaičiuoja laiką iki galutinio nulio, o jų skaičiavimą, atrodo, pagreitina lėtinis stresas ir galbūt depresija.
Telomerai – tai pasikartojančios DNR sekos, sudarančios apsauginius „dangtelius“ ant ląstelės chromosomų galų. Kiekvieną kartą ląstelei dalijantis ir replikuojantis telomerai šiek tiek sutrumpėja ir jų apsauginės savybės sumažėja.
Kai telomerai galiausiai baigiasi, ląstelė nustoja dalytis ir pereina į zombio būseną.
Pagal hipotezę, jei organizmo perdirbimo sistema nepašalina šių ląstelių zombių, jos gali sudaryti „armiją“, galinčią prisidėti prie ligų atsiradimo bet kurioje organizmo vietoje.
Nesvarbu, ar sutinkate su šia hipoteze, ar ne, akivaizdu, kad telomerų trumpėjimas glaudžiai susijęs su senėjimu ne tik ląstelės, bet ir viso organizmo.
Daugybė tyrimų parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių telomerų ilgis glaudžiai susijęs su pažinimo funkcijų sutrikimu ir depresija.
Fizinis krūvis arba sąsajos su uždegimu buvo naudojami paaiškinti, kodėl kai kurių vyresnio amžiaus žmonių smegenyse ir telomeruose pagreitėja senėjimas.
Naujieji Pietų Korėjoje atlikti tyrimai patvirtina šį aiškinimą net ir ankstyvosios stadijos depresijos atveju.
Tyrime dalyvavo 137 savanoriai nuo 60 iki 79 metų amžiaus. Galiausiai tie, kurie patyrė depresijos simptomų ir skundėsi pažinimo problemomis, dažniau turėjo trumpesnius telomerus.
Šie trumpesni telomerai taip pat buvo susiję su padidėjusiu interleukino-6 (IL-6), kuris gali veikti kaip prouždegiminis citokinas, taip pat kaip priešuždegiminis miokinas, kiekiu kraujyje.
„Remdamiesi savo išvadomis, manome, kad telomerų ilgio sutrumpėjimas vyresnio amžiaus žmonėms yra susijęs ne tik su pažengusia depresija, bet ir su ankstyvaisiais depresijos simptomais“, – rašo neurochirurgas Myung-Hoon Han iš Hanyang universiteto Guri ligoninės ir kolegos.
„Telomerų ilgio sutrumpėjimas siejamas su padidėjusiu IL-6 kiekiu pagyvenusiems žmonėms, todėl spėjame, kad IL-6 gali būti citokinas, susijęs su depresija nuo ankstyvųjų stadijų iki pažengusios depresijos“, – pridūrė jis.
Lėtinis uždegimas pastaraisiais metais tapo pagrindiniu įtariamuoju dėl daugelio su amžiumi susijusių ligų, tarp jų – ir Alzheimerio liga.
Šiandien žinoma, kad depresija labai padidina Alzheimerio ligos riziką, o padidėjęs uždegimo žymenų, pavyzdžiui, IL-6, kiekis yra susijęs su demencija.
„Tikslus mechanizmas, kuriuo grindžiamas trumpesnių [telomerų] ir depresijos, kognityvinių funkcijų pablogėjimo bei uždegiminių citokinų ryšys, lieka neaiškus“, – pripažįsta tyrėjai.
Tačiau tai tik sąryšis, kuris mokslininkams nepasako, kur slypi priežastis ir pasekmė. Tačiau greičiausiai tai yra susikertančios abipusės gatvės.
Pavyzdžiui, ląstelės, kurių telomerai sutrumpėję, dažniau išskiria prouždegiminius citokinus, pavyzdžiui, IL-6. O lėtinis silpnas uždegimas, atrodo, sparčiau trumpina telomerus.
„Šis besikartojantis procesas gali sukelti kumuliacinius struktūrinius ir funkcinius pokyčius smegenyse, kurie lemia pažinimo funkcijų sutrikimus ir nuotaikos sutrikimus, įskaitant depresiją“, – aiškina tyrėjai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Aging“.