1. Faksas
Fakso aparatas paseno jau prieš 15 metų. Jis yra ne kas kita kaip spausdintuvo, skenerio ir archajiško analoginio modemo komplektas, kuris tik veltui ryja laiką, pinigus, popierių ir elektrą.
Kad pasiųstum dokumentą faksu, pirmiausia reikia jo skaitmeninį formatą perkelti į popierių. Įdėjus dokumentą į faksą jis vėl pakeičia jį į skaitmeninę formą. Tada 1993 metų pavyzdžio analoginis modemas konvertuoja jį į garsus ir perduoda informaciją garsiniu pavidalu. Modemas generuoja triukšmą telefono linija, o jos kitame gale kitas fakso aparatas išklauso šių garsų ir vėl viską pakeičia į skaitmeninę formą bei galiausiai išspausdina ant popieriaus. O tada dažniausiai vėl tenka gautą informaciją pervesti į skaitmeninį pavidalą rankiniu būdu arba skenuojant faksą.
Naudojant faksą dokumentas pradeda ir baigia savo gyvavimą skaitmeniniu pavidalu, tačiau per šią epopėją jis keturis kartus tampa skaitmeniniu, dukart popieriniu ir vieną kartą garsiniu. Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės neatsisako šios pasenusios technologijos, yra klaidingas manymas, kad „tvirta kopija“ patikimesnė. O iš tiesų priklijuoti svetimą parašą po dokumento tekstu prieš išsiunčiant jį faksu yra lengviausia sukčiavimo forma, nes faksinio vaizdo kokybė itin prasta.
2. Cigarečių pridegiklis automobilyje
Mintis įtaisyti į automobilio prietaisų pultą cigarečių ir cigarų pridegiklį kilo trečiąjį dešimtmetį. Nuo to laiko praėjo daugybė metų, tačiau automobilių gamintojai ir toliau įtaiso automobiliuose šiuos keistus įrenginius, dažnai be paties degiklio, tačiau su elektriniu lizdu, kuris labai pavojingas ir nepatogus bei ryja daug elektros. Dažnai tenka pirkti šiam lizdui specialų keitiklį. Iš tikrųjų visose mašinose turėtų būti įmontuoti standartiniai lizdai su jau įtaisytu keitikliu. Civilizuotame pasaulyje mažai kas berūko automobilyje, tačiau visi turi mobiliuosius telefonus, kuriuos reikia įkrauti.
3. Raidės www interneto adresuose
Pagal pirminę idėją tokia adreso pradžia turi nurodyti serverio tipą. Jei tai www, vadinasi, tai – World–Wide Web serveriai, skirti peržiūrai per naršyklę. Jei ftp, tai – serveriai, prieinami per File Transfer Protocol. Tinklų administratoriai dabar sprendžia, ar raidės www techniškai būtinos svetainės adrese, nes naršyklė jas prideda automatiškai. Todėl nurodant adresą vizitinėje kortelėje arba renkant kompiuteryje raidės www iš tikrųjų visiškai nereikalingos. Juk jau daugelį metų nebenurodomas adreso priešdėlis http://, taigi galima atsisakyti ir www.
4. Vizitinės kortelės
Visiškai nesuprantama, kodėl mes vis dar naudojame šiuos XIX amžiaus popierėlius. Juk gavę tokią kortelę turime kur nors įvesti šią informaciją, o to beveik niekas nedaro.
Yra kelios puikios vizitinės kortelės alternatyvos. Jei dėl susitikimo susitariama elektroniniu paštu, prie laiško galima pridėti kontaktinę informaciją, prisegti vCards arba suteikti nuorodą į interneto svetainę su kontaktine informacija ir pan. Bet kur susidūrus su asmeniu kur kas patogiau pasikeisti kontaktais per mobilųjį telefoną, o ne paimti popierėlį, iš kurio informaciją teks perkelti rankiniu būdu.
5. Vaizdajuosčių nuoma
Jau kelios revoliucijos įvyko nuo to laiko, kai ėjome į vaizdajuosčių nuomos punktą, stovėjome eilėje, laukėme norimo filmo ir galiausiai jį gavę žingsniavome namo. Filmas tai – paprasta skaitmeninė laikmena, kurią galima atsisiųsti arba gauti diske. Dėl skaitmeninės laikmenos nėra jokio reikalo kur nors vaikščioti.
6. Nuotolinio valdymo pultas
Beveik visa namuose naudojama vaizdo ir garso įranga turi atskirą nuotolinio valdymo pultą: vieną – televizoriui, kitą – vaizdo grotuvui, dar vieną – muzikos centrui ir t. t. O juk kai kurie žmonės namuose turi po kelis televizorius, grotuvus, kitus valdomus elektroninius prietaisus, tad pultų bute gali susikaupti iki keliolikos. Visiems jiems reikia keisti žalingus elementus ir nuolat jų ieškoti – mat pultai turi savybę kažkur dingti. Be to, žmonės neturi laiko kokybiškai užprogramuoti savo pultų.
Seniai atėjo laikas paskutiniam skambučiui laidiniu telefonu – surinkti operatoriaus numerį ir paprašyti išgelbėti jus nuo tokio ryšio.
Laikas visam tam padaryti galą ir pakeisti šiuos pultus programomis mibiliuosiuose telefonuose. Jie gali būti puikūs pultai, nes yra patogesni, įkraunami ir ne taip lengvai dingsta, juos lengviau perprogramuoti ir atnaujinti programas. Jau sukurtos kelios programos
7. Laidiniai telefonai
Amerikoje kas ketvirtuose namuose nebėra laidinio telefono. Neaišku, ko laukia trys ketvirtadaliai amerikiečių. Laidinis telefonas tai galvos skausmas ir prarastas laikas (ragelį gali pakelti ne tas žmogus, kuriam skambinate). Laidinis telefonas negali priimti tekstinių pranešimų, geriausiu atveju, jame įrengtas prieštvaninis atsakiklis. Seniai atėjo laikas paskutiniam skambučiui šiuo telefonu – surinkti operatoriaus numerį ir paprašyti išgelbėti jus nuo tokio ryšio.
8. Muzikiniai kompaktiniai diskai (CD)
Muzikiniai CD tiesiog nėra nė kiek geresni už MP3, o blogesnių savybių turi: gaminami iš toksinių medžiagų, juos sunku perdirbti ir nepatogu laikyti bei nešiotis. Visi žmonės turės neišvengiamai pereiti prie skaitmeninio muzikos formato. Mūsų fonotekas sudarys laikmenos, tinkamos paieškų sistemai, kopijavimui ir perdavimui.
9. Palydovinis radijas
Sirius XM – puikus dalykas, tačiau nereikia leisti raketų ir orbitinių palydovų, kad garsas pasiektų radijo klausytoją. Visa tai galima padaryti per internetą ir priedą prie
10. Išsami registracija
Daugelis svetainių siūlo vartotojams registruotis. Tuomet reikia užpildyti lentelę: įvesti asmeninius duomenis, vartotojo kodą ir slaptažodį. Gerai, tačiau kodėl kai kurios svetainės reikalauja pakartoti elektroninį paštą? Jis vis tiek būna vėliau patvirtinamas. Kodėl prašo miesto ir pašto indekso, jei pagal indeksą galima nustatyti miestą?
