Tiek kunigaikštis Gediminas, tiek kiti veikėjai, pavyzdžiui, Ulrichas von Jungingenas ar Geležinis vilkas, šiame gide prabyla DI sugeneruotais balsais. DI prisidėjo ir prie audiogido scenarijaus sukūrimo.
Gido kūrėjai, lietuvių startuolis UAB „Wisit“, pasakoja, kad idėja sukurti tokį gidą kilo įvertinus poreikius, su kuriais susiduria turistai, norėdami užsisakyti gido paslaugas. „Gidų vedamos ekskursijos yra sąlyginai brangesnės pavieniams lankytojams, jų prieinamumas – tinkamo laiko prasme taip pat yra ribotas, galiausiai – lankytojai ieško charizmatiškai ir įdomiai kalbančių gidų“, – pasakoja Augustinas Zinevičius, „Wisit“ vadovas ir bendraįkūrėjas, turizmo entuziastas, turintis daugiau nei 10 metų patirties turizmo ir e-komercijos srityje.
Anot A.Zinevičiaus, jau ir dabar turistų lankytinos vietos siūlo lankytojams audiogidus, tačiau jų kokybiškas parengimas reikalauja nemažų investicijų. Todėl jam kartu su bendraminčiais – profesionalais iš kino industrijos bei IT srities, kilo mintis, pasinaudojant DI galimybėmis, sukurti visiškai naujo kokybinio lygmens audiogidą už sąlyginai nedidelius kaštus. Šią idėją startuolio komanda pristatė Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniui – Gedimino pilies bokštui, kuris pirmasis Lietuvoje ryžosi nerti į iki šiol neišbandytus vandenis.
„Šis pasiūlymas pasirodė drąsus ir patrauklus, be to, norėjosi išbandyti naują patirtį kartu su DI. Gedimino pilies bokštą vien per šiuos metus jau aplankė 110 tūkst. turistų, 70 proc. iš jų yra užsienio turistai. Didelė dalis užsienio lankytojų kyla į Gedimino pilies bokštą, tikėdamiesi pamatyti Vilniaus miesto vaizdą iš viršauS.Mūsų noras buvo pateikti įdomų pasakojimą apie Vilniaus miesto raidą, turistams patraukliu būdu, dar prieš pamatant unikalią sostinės panoramą”, – sako Asta Daunoravičienė, LNM Vilniaus miesto pilių ir tvirtovių ekspozicijų skyriaus vedėja.
Intriguojantis pasakojimas ir negirdėti faktai
Anglų kalba įgarsintame audiogide Gedimino pilies ekspozicija kartu su turininga pilies ir 700 metų Vilniaus istorija pristatoma ne nuobodžiu istorijos vadovėlio perpasakojimu, o įdomiai ir įtraukiančiai – radijo teatro principu, t.y. vykstant veikėjų dialogams, kurių nuotaiką sustiprina įtaigus garso takelis.
Į ekspozicijos lankytoją kreipiasi kunigaikščio Gedimino dvasia, kuri prisipažįsta praradusi atmintį (tai vienintelis išgalvotas dalykas šiame pasakojime), ir pakviečia keliauti su ja prisiminimų ir pilies užkaboriais, tikintis tą atmintį atgaivinti.
Klausytojas sužino apie miesto legendą ir geležinį vilką, pirmąją Lietuvos reklamos kampaniją užsienyje (Gedimino laiškus), kiek sveria riterio šarvai ir dar daug kitų dalykų, tarp kurių ir faktai apie vos prieš kelis metus Gedimino kalne atrastą, kryžiuočių laikus liudijantį riedulį.
Nevengiama ir subtilaus humoro, pavyzdžiui, Baltijos kelias, prasidėjęs būtent nuo Gedimino pilies, vadinamas pirmuoju Vilniaus eismo kamščiu. Lankytoją įtraukia ir vaizduotę sužadina audiogide girdimi įvairūs garsai: nuo pagoniškos giesmės iki mūšio garsų ar modernaus miesto šurmulio.
„O ar Gedimino dvasia turo pabaigoje atgaus atmintį, sužinosite tik apsilankę Gedimino pilyje ir išbandę ši turą“, – intriguoja A.Zinevičius. Turą sudaro 21 stotelė, jo garso trukmė – apie 22 min, bet lankytojai su stabtelėjimais užtrunka apie pusvalandį.
Panaudotos kelios dirbtinio intelekto programos
Kuriant audiogidą, DI pasitelktas kelioms skirtingoms užduotims: scenarijaus rašymui ir gido įgarsinimui.
„Audiogido scenarijaus rašymas, pasitelkiant „Chat GPT 4” ir „Claude“ programas, priminė stalo teniso žaidimą – vyko nuolatinis „kamuoliuko“ mušinėjamas pirmyn-atgal tarp manęs ir DI programėlių vis tobulinant sceną po scenos. Tokio scenarijaus rašymas yra itin specifinis, nes faktų tikslumą reikia derinti su kūrybiškumu, DI tam puikiai pasitarnavo“, – patirtimi dalinasi Simonas Mozūra, „Wisit“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas.
Visus istorinius faktus kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus komanda teko kruopščiai patikrinti. „Klaidų išties rasdavome, bet jų buvo palyginus nedaug, tačiau Lietuvos istoriją DI vis dar išmano netobulai“, – šypsosi S.Mozūra.
Parašius ir pasitvirtinus scenarijų, įgarsinimo darbai taip pat buvo patikėti DI. Šiam tikslui pasitelkta lenkų įmonės sukurta balso sintezės programa „ElevenLabs“, gebanti labai tikroviškai ir įtikinamai įgarsinti tekstus skirtingais balsais daugiau nei 20 kalbų. Lietuvių sukurtame audiogide sugeneruoti 9 skirtingi balsai. Anot S.Mozūros, tai kaštus taupanti revoliucija, išlaikant aukštą įrašo kokybę: nežinantys net negali atskirti, kad tai ne žmonių, o dirbtiniai balsai. Žaibiškas greitis – dar vienas DI įdarbinimo privalumas.
„Tai buvo pirmasis taip greitai – nuo idėjos iki galutinio varianto – įgyvendintas kūrybinis procesas. Tai ir stebino, ir džiugino. Kartu su partneriu „Wisit“ ir DI dirbome kartu kaip komanda, buvo nauja ir įdomi patirtis,“ – džiaugiasi A.Daunoravičienė.
DI galimybės taip pat greitai leis patobulinti audiogidą, jei toks poreikis iškiltų analizuojant lankytojų elgesį ir atsiliepimus.
Ambicingi planai
Lietuvių startuolio „Wisit“ komanda neslepia ambicingų ateities planų. „Šis projektas yra pilotinis, praktinis bandymas įgyvendinti mūsų idėjas. Toli gražu ne visos DI galimybės dar yra išnaudotos. Be to, planuojame plėstis ir naujų audiogidų sukurti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio objektuose: jau kalbamės su Olandijos, Italijos, Jungtinės karalystės muziejais“, – pasakoja A.Zinevičius.
Tikėtina, kad ateityje DI pagalba sukurti gidai gebės interaktyviai bendrauti su lankytojais, prisitaikyti prie skirtingų jų poreikių ir atsakyti į klausimus. Ar ateityje DI gidai pakeis žmogiškuosius gidus? Visi pašnekovai tikina, kad žmogiško kontakto, edukacijos poreikis išliks svarbus, tačiau DI prisidės prie gidų prieinamumo problemų sprendimo, be to, galės suteikti kiek kitokią vizito patirtį to ieškantiems.
UAB „Wisit“ – lietuvių startuolis, pavasarį laimėjęs „AI Lithuania“ hakatoną. Startuolio komandos nariai – profesionalai, turintys patirties IT, turizmo, kino industrijos (darbas Netflix, Apple tv+, BBC radio projektuose), srityse. Įmonė šiuo metu yra „Firstpick.vc“ pre-akseleracijos stadijoje.
