Pirmasis mokslininkų ištirtas baltųjų ryklių DNR „žemėlapis“ atskleidė ištisą diapazoną mutacijų, dėl kurių ryklio organizmas apsisaugo nuo vėžio ir kitų su amžiumi susijusių būklių, negana to dėl šių mutacijų rykliams greičiau nei kitiems organizmams užgyja žaizdos.
Didieji baltieji rykliai, kurių ilgis siekia iki 6 metrų, o svoris – apie tris tonas, Žemėje gyvena mažiausiai 16 milijonų metų. Mokslininkų tikinimu, per daugelį metų rykliai itin stipriai evoliucionavo, o jų genetikoje įvyko ištisa gausybė molekulinių pokyčių, susijusių su ląstelių regeneracija ir žalos tolerancija.
Dėl šių adaptacijų ryklio genomas tapo stabilus. Tuo tarpu dėl DNR ląstelėse sukauptos žalos žmogaus genomas pasižymi itin dideliu nestabilumo lygiu, dėl to – ir itin pažeidžiamas su amžiumi susijusių ligų, ypač vėžio.
Mokslininkų manymu, išsamesni didžiųjų baltųjų ryklių genetikos tyrimai ir bandymas suprasti, kokiu būdu šiems gyvūnams pavyko išsiugdyti imunitetą nuo vėžio, galbūt padėtų jiems atrasti gyvybes gelbstinčius vaistus ir gydymo būdus.
„Genomo nestabilumas yra labai svarbus aspektas kalbant apie daugelį rimtų žmonijos ligų. Dabar mes sužinojome, kad gamta sukūrė protingą strategiją išlaikyti genomo stabilumui šių didžiųjų ryklių genetikoje. Dėl to turime atlikti daugiau tyrimų, kad sužinotume, kaip iš tiesų veikia didžiųjų baltųjų ryklių genetika“, – tikino didžiųjų baltųjų ryklių genetiką tyrinėjantis Floridos universiteto mokslininkas ir atlikto tyrimo autorius dr. Mahmoodas Shivji.
Tyrimo rezultatai atpausdinti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
