„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Didysis tirpsmas: Antarktidos ledo tirpimas gali performuoti visą Žemę

Žiūrint nuo žemės šiaurinėje Antarktidos dalyje susidaro įspūdis, kad įspūdingas ir akinantis ledas turi tęstis amžinai. O po ledu tuo metu vyksta visai kiti dalykai: dvikova, kuri gali pakeisti visą Žemę.
Skulptūra Temzės upėje primena apie globalinį atšilimą.
Skulptūra Temzės upėje primena apie globalinį atšilimą. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Vanduo tirpdo Antarktidos ledą ir šis patenka į vandenynus. Kai ledo luitas lėtai tirpsta, vanduo ima tekėti į jūrą – NASA skaičiuoja, kad kasmet į jūras patenka 130 mlrd. tonų ledo. Tokio kiekio ledo užtektų pripildyti 1,3 mln. Olimpinių plaukimo baseinų. Ir tirpimas vis greitėja, rašo „Associated Press“.

Pats blogiausias scenarijus nulemtų, kad tirpstantis Antarktidos ledas jūros lygį pakeltų 3 metrais visame pasaulyje per vieną ar du amžius.

Pats blogiausias scenarijus nulemtų, kad tirpstantis Antarktidos ledas jūros lygį pakeltų 3 metrais visame pasaulyje per vieną ar du amžius, priversdamas išsikraustyti žmones iš tankiai apgyvendintų pakrančių.

Antarktidos pusiasalyje, kur žemynas šyla sparčiausiai, nes žemė išlenda į šiltesnį vandenyną, kasmet prarandama 49 mlrd. tonų ledo. Vanduo šyla iš apačios, todėl ledas traukiasi į žemę, o tuomet pasidarbuoja šiltesnis oras. Čia oro temperatūra per pastaruosius 50 metų pakilo 3 laipsniais Celsijaus.

Mokslininkams nerimą kelia ledo įtrūkimai. Praėjusį mėnesį mokslininkai žiūrėdmi palydovų vaizdus pastebėjo, kad milžiniškas įtrūkimas ledyne Larsen C Antarktidos pusiasalyje nuo 2014 metų padidėjo 20 kilometrų.

Grėsmingiausia tai, kad įtrūkimas prasiveržė per ledo juostos tipą, kurio paprastai pereiti negalėtų. Jei šis įtrūkimas ir toliau didės, jis gali sukelti ledyno dalies atskilimą, kuri būtų tokio pat dydžio, kaip Rodo sala ir siektų nuo 4,6 tūkst. iki 6,4 tūkst. kvadratinių kilometrų.

Dar prieš kelerius metus mokslininkai manė, kad padėtis Antarktidoje yra stabili – ledo nei gausėja, nei mažėja, ir buvo labiau sunerimę dėl Grenlandijos. Tačiau kai buvo pradėta Antarktidą tyrinėti įdėmiau, apie Vakarų Antarktidos ledynų tirpsmą imta kalbėti kaip apie „nesustabdomą“ ir „nesugrąžinamą“.

Tiesa, Rytų Antarktidoje ledo sluoksnis didėja, tačiau anaiptol ne taip greitai, kaip mažėja vakarinėje dalyje.

Pasaulio likimas priklauso nuo to, kaip greitai tirps ledynai.

Dabartiniu tempu tirpstant ledynams vandens lygio kilimas būtų beveik nepastebimas – maždaug trečdalis milimetro per metus. Tačiau jei visas Vakarų Antarktidos ledo sluoksnis, kuris susijungęs su vandeniu, ims tirpti nepertraukiamai, kaip perspėja kai kurie ekspertai, laiko pasiruošti nebus.

Dabar mokslininkai mano, kad reikės maždaug 200 – 1000 metų tam, kad ištirptų pakankamas ledo sluoksnis, jog vandens lygis pakiltų dešimčia pėdų. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs