– Ar reikia „viską žinančiam“ paaugliui išaiškinti, su kokiais pavojais galima susidurti internete ir kaip jų išvengti?
– Be abejo, kasdien vis augant įvairioms kibernetinėms grėsmėms būtina šviesti tiek vaikus, tiek paauglius apie pavojus internete. Juk paaugliai vis daugiau laiko praleidžia internete, naudojasi įvairiais socialiniais tinklais.
– Norime būti saugūs internete ir to paties išmokyti savo vaikus ar mokinius. Tam pirmiausia reikia žinoti realias problemas ir pavojingas situacijas. Įvardinkite dažniausiai paauglius užklumpantį pavojų.
– Patyčios internete (eng. cyberbullying) yra, ko gero, viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria paaugliai ir vaikai. Ši problema ypač paaštrėjo, prasidėjus COVID pandemijai ir kompiuterių ekranams pakeitus mokyklos suolus. Duomenys rodo, kad per tą laiką patyčios internete išaugo net 70 proc. Nors patyčias internete gali patirti bet kas, paaugliai nuo to nukenčia dažniausiai.
– Įvairių formų ir intensyvumo kibernetinės patyčios yra dažnas nuo smurto ir agresijos neatsiejamas reiškinys („EU Kids Online“ duomenimis trečdalis paauglių susiduria su niekinančiais, žeminančiais komentarais). Ką daryti, jei paauglys skundžiasi, kad dažnokai susiduria su agresija ir neapykanta internete? Kaip jam padėti to išvengti?
– Svarbiausia yra apie šias problemas kalbėti. Jeigu paauglys pats apie tai nekalba, visada svarbu paklausti, skatinti proaktyviai šnekėtis apie tai, ką veikiame ir kaip jaučiamės kibernetinėje erdvėje. Jeigu paauglys pripažįsta, kad susiduria su patyčiomis ar agresija, svarbūs keli dalykai. Visų pirma, jei patyčių įrašai yra publikuojami „Facebook“ platformoje, apie juos galima pranešti „Facebook“ administracijai.
Žmones internete galima užblokuoti ir tokiu būdu nebeleisti jiems turėti prieigos prie jūsų profilio.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad, priešingai nei realiame gyvenime, žmones internete galima užblokuoti ir tokiu būdu nebeleisti jiems turėti prieigos prie jūsų profilio. Užblokuoti žmonės taip pat negalės jums parašyti.
Taip pat verta apsvarstyti ir socialinių medijų ar kitų platformų, kuriose dažnai sulaukiama patyčių, apribojimą. Galbūt ne visos platformos yra gyvybiškai svarbios ir kažkurias programėles galima tiesiog išsitrinti.
– Saugumo internete taisyklės skirtos ir apsisaugojimui nuo kibernetinių sukčių. Kokie dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo atvejai, kokių taisyklių reiktų laikytis, kad išvengtume arba bent jau sumažintume riziką?
– Vienas populiariausių būdų – duomenų vagystė, angliškai vadinama „phishing“. Tai sukčiavimo forma prieš organizacijas ar privačius asmenis, kuri vykdoma, naudojant suklastotus elektroninius laiškus ar žinutes, siekiant išgauti konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, vartotojo slaptažodžius ar kitus duomenis.
„Phishing“ atakas galima atpažinti iš prastos laiško gramatikos, įtartinų kreipinių ar keistų nuorodų.
Jei įtariate, kad tai sukčiaus laiškas, jokiu būdu nespauskite ant nuorodų ir neatrašykite.
Taip pat itin dažnos atakos yra susijusios su slaptažodžiais ir jų „nulaužimu“, pasitelkiant specialias kompiuterines programas ar tiesiog spėliones. Dėl šių priežasčių yra itin svarbu naudoti ilgus ir sudėtingus slaptažodžius, nes paprastesni slaptažodžiai sukčių gali būti „nulaužiami“ per mažiau nei sekundę. Taip pat nepatartina naudoti slaptažodžių, kurie kažkokiu būdu būtų susiję su jumis, tarkime, jūsų vardas ar mylimiausia grupė. Tokius slaptažodžius lengvai „nulaužtų” net jūsų šeimos nariai.
– Paaugliai dažnai susiduria su vagystėmis: tai kažkas nugvelbia kompiuterinio žaidimo paskyrą, tai kažkas įsibrauna į soc. tinklo profilį. Kokios tokių „tragedijų“ priežastys? Ar dažniausiai tai susiję su slaptažodžiais į kuriuos vaikai žiūri atsainiai, ar yra ir kitų specifinių paaugliškų elgsenos manierų? Kaip apsaugoti vaiką nuo tokių reiškinių?
– Taip, iš tiesų viena iš dažniausių priežasčių yra prasti slaptažodžiai ir, apskritai, neapdairumas internete, naršymas po abejotinos paskirties tinklalapius. Yra itin svarbu suprasti tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems, kad su savo duomenimis turime elgtis lygiai taip pat, kaip ir su savo fiziniu turtu – juk nepaliktume savo namų durų neužrakintų ar nelaikytume savo santaupų visiems matomoje vietoje. Svarbu tą suvokti ir mokyti savo vaikus kibernetinės higienos principų: kaip susikurti stiprų slaptažodį, kokie įrankiai (slaptažodžių tvarkyklės, antivirusinės programos) yra reikalingi, kokie pavojai tyko ir kaip juos atpažinti. Nors nei vienas nesame apsaugotas nuo kibernetinių atakų, pagrindinių taisyklių žinojimas padės sumažinti riziką.
– Toli gražu ne visi vaiko tėvai žino kas yra „darknet“, „darkweb“ ar „deep web“? Kaip apsaugoti vaiką nuo „tamsiųjų“ interneto pusių?
– Internetas iš esmės yra skirstomas į tris pagrindines dalis:
- paviršiaus internetas (surface internet)
- gilusis internetas (deep web)
- tamsusis internetas (dark web)
Pirmasis – tai internetas, kurį naudojame kiekvieną dieną ir tie tinklalapiai, kuriuos galime pasiekti per paieškos sistemas. Giliajam internetui priskiriami tie puslapiai, kurių negalime pasiekti per paieškos sistemas, tarkim, mūsų elektroniniai laiškai ar įmonės vidinės komunikacijos puslapiai. Tačiau tai nėra nelegalu. Na, o tamsusis internetas yra tokia vieta, kurios nėra įmanoma pasiekti be specifinių žinių ir specialių naršyklių. Tamsiajame internete karaliauja anonimiškumas, todėl ten galima aptikti ir nelegalių dalykų, pavyzdžiui, internetinių parduotuvių, kuriose prekiaujama nutekintais duomenimis.
Vaikams svarbu paaiškinti, kad tai yra pavojinga terpė, kurioje apstu kibernetinių grėsmių, tokių kaip kompiuteriniai virusai. Čia vyksta nelegalūs dalykai ir vaikai čia neturėtų būti.
– Vaikų telefonuose ir kompiuteriuose yra nemažai privačios informacijos (nuotraukų, vaizdo įrašų), kuria jie mėgsta dalintis. Tokia informacija gali patekti ir nepažįstamiems asmenimis. Kokius pavojus kelia dalijimasis tokia informacija? Gal tai visai nepavojinga, gal asmeninė nuotrauka „Vienas namuose, tėvai išvažiavo savaitei“ jokios grėsmės nekelia?
– Atskleisti pernelyg daug informacijos nėra gerai. Dabar, kai gyvename socialinių tinklų ir nuomonės formuotojų pasaulyje, dažnai pamirštame, kad privatumas yra didelė vertybė. Patys nepagalvoję dalinamės tokia informacija, kurios viešinti nereikėtų, todėl svarbiausias patarimas – paprasčiausiai gerai pagalvoti, ar tikrai reikėtų viešinti kažką ir ar tikrai tai reikia viešinti dabar.
Galbūt šeimos atostogų nuotrauka, išduodanti, kad šiuo metu jūsų namuose nieko nėra, gali šiek tiek palaukti ir galėtų būti viešinama tuomet, kai jūs grįšite po atostogų namo. Na, o jeigu viešinti nuotraukas ir kitą informaciją vis dėlto norisi, atidžiai stebėkite, kas šią informaciją mato. Priimkite į draugus ar leiskite save sekti tik tiems žmonėms, kuriuos iš tiesų pažįstate.
– Kokia paauglių reakcija į „fake news“, kurios vis sparčiau plinta internete? Ar jie užsikabina ant tokio „kabliuko“ ar praleidžia pro akis. Ką daryti, kad išvengti neigiamos „fake news“ įtakos?
– „Fake news“ arba netikros naujienos tampa vis didesne problema internete. Kruopščiai suręstais melagingais straipsniais lengvai patiki tiek paaugliai, tiek suaugusieji. Dėl šios priežasties itin svarbu naujienas skaityti patikimuose šaltiniuose, vengti neaiškių grupių, kuriose dalinamasi abejotinos vertės naujienomis. Taip pat patariama nepriimti visko „už gryną pinigą”. Pasitikrinkite, ar naujienos tikrai teisingos, skaitydami kelis skirtingus šaltinius. Jeigu yra cituojamas originalus šaltinis, pabandykite jį rasti, naudodami „Google Translate“ išsiverskite straipsnį. Nors socialinių medijų platformos aktyviai kovoja su melagienomis, mes patys turime būti budresni ir įsivertinti gaunamą informaciją.
– „Phishing“, „clickjacking“, „tabnabbing“... Ar dažnai paaugliai su tuo susiduria ir kaip apsisaugoti?
– Praeitais metais atliktas tyrimas parodė, kad jaunoji karta daug dažniau nukenčia nuo kibernetinių atakų ir sukčių nei jų seneliai. Nors jaunų žmonių technologiniai įgūdžiai yra daug geresni, jie dalijasi dideliu kiekiu informacijos, taip pat praleidžia daugiau laiko internete, dėl to ir nukenčia dažniau.
Vėlgi, tam, kad apsisaugotų, paaugliai turėtų susipažinti su kibernetinio saugumo principais, tokiais kaip grėsmių atpažinimas, stiprių slaptažodžių kūrimas ir kritiškas informacijos vertinimas.
– Kokius „pėdsakus“ paliekame internete? Kartais atrodo, kad net esame stebimi, nes rodomos tiksliai į mus nukreiptos reklamos? Kaip pasirūpinti savo ir savo vaikų privatumo internete didinimu.
– Taip, internete mes iš tiesų paliekame daug pėdsakų, kuriuos įmonės sėkmingai išnaudoja jau minėtai tikslinei reklamai. Norėdami užmaskuoti savo pėdsakus internete, turėtume naudoti VPN (liet. virtualus privatus tinklas) įrankį, padedantį užšifruoti vartotojo interneto tinklą. Vienas iš populiariausių – Lietuvos vienaragio „Nord Security” kuriamas „NordVPN”. Taip pat svarbu riboti informaciją, kuria dalijamės mes patys.
Taip pat svarbu peržiūrėti naudojamų programėlių ir internetinių puslapių privatumo nustatymus ir įvertinti, ar tikrai kiekvienai telefono programėlei būtina suteikti prieigą prie mikrofono ar kameros.
