Pasak Europos kosmoso agentūros, piršto formos 4320 kvadratinių kilometrų ledo gabalą pastebėjo palydovai, kai jis atitrūko nuo vakarinės Antarktidos Ronės šelfinio ledyno pusės. Dabar ledkalnis laisvai plūduriuoja Vedello jūroje – didelėje įlankoje Vakarų Antarktidoje.
Didžiausias pasaulyje ledkalnis pavadintas A-76, pagal Antarktidos kvadrantą, kuriame jis pirmą kartą buvo pastebėtas, jį užfiksavo Europos Sąjungos Žemės stebėjimo misija „Copernicus Sentinel“, kurį sudaro du palydovai, skriejantis aplink Žemės ašigalius. Palydovai patvirtino ankstesnį Britų Antarktinės Tarnybos stebėjimą.
Kadangi ledo šelfas, nuo kurio atitrūko šis ledkalnis, jau plaukiojo ant vandens, galutinis atitrūkimas neturės tiesioginės įtakos jūros lygiui.
Ledo šelfai padeda sulėtinti ledynų ir ledo srautų tekėjimą į jūrą, todėl, pasak Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC), netiesiogiai ledo šelfo dalies praradimas galiausiai prisideda prie jūros lygio kilimo. NSIDC taip pat teigė, kad Antarktidos žemyne, kuris šyla sparčiau nei likusi planetos dalis, yra pakankamai užšalusio vandens pasaulinio vandenyno lygiui pakelti per 60 metrų.
Palydovai toliau stebės naująjį ledkalnį, panašiai kaip ir A-68A, ankstesnį didžiausio pasaulyje ledkalnio titulo savininką. A-68A, 2017 m. atsiskyręs nuo Antarktidos ledo dangos, 2020 m. vandenyno srovių buvo išlaisvintas ir pavojingai priartėjo prie susidūrimo su Pietų Džordžijos sala, kurioje veisiasi ruoniai bei pingvinai.
Ronės šelfinis ledynas, iš kurio neseniai susidarė ledkalnis, dažniausiai yra apsaugotas nuo šilto vandens antplūdžių, kurie trikdo natūralų Antarktidos ledo tirpimo ir ataugimo ciklą. Tačiau ne visoms Vakarų Antarktidos dalims taip pasisekė. Balandžio mėnesį „Live Science“ pranešė, kad Tveitso ledynas tirpsta greičiau, nei buvo manyta anksčiau. Taip atsitiko dėl to, kad šilto vandens srovė iš rytų mažina gyvybiškai svarbius „prispaudimo taškus“, kuriais šelfas tvirtinamas prie sausumos.
