Šio ledkalnio plotas yra beveik 4 000 kv. km – t.y. jis du kartus didesnis už Londoną. O šio ledo plokštės svoris – apie 400 m storio.
Kai A23a ledkalnis atsiskyrė nuo baltojo žemyno Filchnerio ledo šelfo, jame buvo įsikūrusi sovietų mokslinių tyrimų stotis ir Maskva išsiuntė ekspediciją, kad ši iš bazės „Družnaja 1“ išvežtų įrangą, baimindamasi, kad ji bus prarasta. Tačiau ledkalnis toli nuo kranto nenutolo ir įsitvirtino Vedelio jūros dugne, rašo BBC.
-
Ilgai laukta ekspedicija į Antarktidą – ieškos prieš 100 metų sudužusio laivo
-
Kaip tirpstantys „klijai“ galėjo lemti didžiausio pasaulyje ledkalnio pražūtį?
-
Dėl ištirpusio milžiniško ledkalnio poveikis ekosistemai gali būti jaučiamas daugelį metų
-
Pamatykite: Antarktidoje atskilo Londono dydžio ledkalnis
Taigi, kodėl po beveik 40 metų A23a pradėjo judėti būtent dabar?
„Aš to klausiau kelių kolegų, norėdamas išsiaiškinti, ar tai galėjo išprovokuoti kokie nors šelfo vandens temperatūros pokyčiai, tačiau visi sutarė, kad tam tiesiog atėjo laikas“, – sakė daktaras Andrew Flemingas, nuotolinio stebėjimo ekspertas iš Britų Antarktidos tyrimų tarnybos.
„Jis buvo įšalęs nuo 1986 m., bet galiausiai turėjo susitraukti tiek, kad prarastų sukibimą ir pradėtų judėti. Pirmąjį judėjimą pastebėjau dar 2020 m.“, – pridūrė mokslininkas.
Pastaraisiais mėnesiais A23a, skatinamas vėjų ir srovių, įgavo pagreitį ir šiuo metu yra pasiekęs šiaurinį Antarktidos galą.
A23a, kaip ir dauguma Vedelio ledkalnių, beveik neabejotinai patesk į Antarktidos cirkumpoliarinę srovę, kuri jį nuneš į Pietų Atlanto vandenyne esančią vadinamąją ledkalnių alėją.
