Didžioji Britanija yra pirmoji šalis pasaulyje, paskelbusi apie planus naudoti šį prieštaringą metodą, galintį padėti ištirti koronavirusą ir galbūt paspartinti vakcinos kūrimą, rašo „The Associated press“.
Šio tipo tyrimai, kitaip dar vadinami žmogaus iššūkio tyrimais, naudojami nedažnai, nes kai kurie mano, kad tai daryti neetiška ir pernelyg rizikinga.
Tačiau mokslininkai, kovojantys su COVID-19, su tuo nesutinka ir teigia, kad rizika yra pateisinama, nes tokie tyrimai gali greitai nustatyti efektyviausias vakcinas ir padėti suvaldyti ligą, dėl kurios visame pasaulyje jau žuvo daugiau nei 1,1 mln. žmonių.
„Sąmoningas savanorių užkrėtimas niekada nėra priimamas palankiai, – sako profesorius Peteris Openhawas, vienas iš tyrėjų. – Tačiau tokie tyrimai yra nepaprastai informatyvūs.“
Žmogaus iššūkio tyrimai anksčiau buvo naudojami kuriant vakcinas nuo tokių ligų kaip vidurių šiltinė, cholera ir maliarija.
Londono imperatoriškasis koledžas antradienį pranešė, kad tyrimas, kuriame dalyvaus 18–30 metų savanoriai, bus atliekamas bendradarbiaujant su vyriausybės Verslo, energetikos ir pramonės strategijos departamentu, Karališkuoju Londono NHS fondu ir įmone „hVIVO“, turinčia patirties atliekant žmogaus iššūkio tyrimus. Vyriausybė į mokslinius tyrimus planuoja investuoti 33,6 mln. svarų sterlingų (36,76 mln. eurų).
Viso pasaulio vyriausybės finansuoja šalių pastangas sukurti vakciną, tikėdamosi nutraukti pandemiją, kuri smogė tarptautinei ekonomikai, uždarė daugybę verslų ir milijonus žmonių paliko be darbo.
46 potencialios vakcinos jau bandomos su žmonėmis, iš jų 11-ai atliekami vėlyvojo etapo bandymai – tikimasi, kad apie gerus rezultatus bus pranešta vėliau šiais metais arba 2021 metų pradžioje.
Žmogaus iššūkio tyrimą Didžiojoje Britanijoje žadama pradėti sausį, pirmųjų rezultatų laukiama jau gegužę. Tačiau prieš pradedant tyrimus juos turi, visų pirma, patvirtinti Etikos komitetas.
„Nors viena ar daugiau vakcinų greičiausiai jau bus patvirtinta iki to laiko, tyrimas vis tiek bus aktualus, nes pasauliui gali prireikti kelių vakcinų, kad būtų tinkamai apsaugotos skirtingos gyventojų grupės, taip pat ir atrastas gydymas tiems, kurie serga“, – sako dr. Michaelas Jacobsas, „Royal Free London NHS Foundation Trust“ infekcinių ligų konsultantas, kuris taip pat dalyvaus tyrime.
Dešimtys tūkstančių savanorių visame pasaulyje jau užsiregistravo dalyvauti tradiciškesniuose COVID-19 vakcinų bandymuose. Todėl žmogaus iššūkio tyrimo kritikai abejoja, ar sveikiems žmonėms reikia sukelti virusą, kai liga vis dar plačiai paplitusi, o vakcinų kūrimas ir taip vyksta ganėtinai greitai.
Pirmajame JK iššūkio tyrimo etape mokslininkai virusu, naudodami nosies lašus, užkrės 90 savanorių, kuriems bus sumokėta. Mokslininkai tokį užkrėtimo būdą pasirinko norėdami nustatyti mažiausią užkrato formą, reikalingą COVID-19 ligai sukelti. Galiausiai, tas pats modelis bus naudojamas potencialių vakcinų veiksmingumui išbandyti.
Tyrimai bus atliekami Londono karališkojoje ligoninėje. Savanoriai net ir po tyrimo bus stebimi mažiausiai metus, siekiant užtikrinti, kad jiems nepasireikštų ilgalaikis poveikis.
Žmogaus iššūkio tyrimai paprastai atliekami bandant vakcinas nuo lengvesnių infekcijų, siekiant išvengti rimtų ligų sukėlimo savanoriams, jei vakcina nesuveiktų. Daugumai žmonių koronavirusas sukelia tik lengvus ar vidutinio sunkumo simptomus ir, panašu, kad virusu ypač lengvai perserga jauni, sveiki žmonės.
Vis dėlto ilgalaikis ligos poveikis dar nėra gerai ištirtas, buvo pranešimų apie užsitęsusius širdies ir kitų organų sutrikimus, net ir pasveikus nuo koronaviruso. Tačiau COVID-19 gali būti labai nenuspėjamas, pasaulyje yra pasitaikę atvejų, kai virusu užsikrečia ir rimtai suserga net ir jauni bei prieš tai visiškai sveiki buvę žmonės ar net vaikai.
