Net kai tų medžiagų dozės nėra didelis, esama pagrindo įtarti, kad šie „amžinieji chemikalai“, kurie natūralioje aplinkoje nėra linkę greitai skilti savaime, gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų sveikatai.
Gali būti, kad kai kurie iš šių cheminių junginių, randamų buitinėje chemijoje, maiste, pakuotėse, kosmetikoje, valymo medžiagose, drabužiuose, elektronikoje ir pesticiduose, veikdami liaukas, kurios saugo ir išskiria mūsų hormonus, sukelia įvairius poveikius mūsų organizmams ir smegenims – netgi tada, kai būna praėjusi daugybė metų po tų medžiagų uždraudimo.
2015 metais ekspertų taryba, suburta JAV Endokrinologų bendruomenės, identifikavo 15 cheminių junginių, kurie sutrikdo endokrinologinės sistemos veikimą ir yra siejami su sveikatos sutrikimais (būtent siejami, o ne sukelia – priežastinį ryšį nustatyti kur kas sunkiau nei koreliaciją). 2017 metais Jungtinių tautų organizacija sudarė jau 45 tokių cheminių junginių, gebančių paveikti endokrininės sistemos veiklą, sąrašą.
O dabar mokslininkų grupė iš Niujorko universiteto medicinos universiteto, Djuko universiteto ir kitų mokslo institucijų (visos JAV) publikavo du didelės svarbos mokslinius darbus apie endokrininės sistemos veiklą trikdančius cheminius junginius. Tyrimai publikuoti žurnale „The Lancet Diabetes & Endocrinology“.
Mokslininkų tikslas buvo „išplėsti ankstesnes ataskaitas identifikuojant naujas susirūpinimą keliančias sąveikas, ypač kuomet kalbama apie cheminius junginius, kurie dar prieš keletą metų nebuvo išsamiai patikrinti, kaip, tarkime, perfluoralkilo ar polifluoralkilo (PFA) junginiai ar polibrominti difenilo eteriai (PBDE)“.
Naujausi preliminarių tyrimų analizės duomenys pateikia duomenų, gana patikimai siejančių PFA su nutukimu, diabetu, mažesniu kūdikių svoriu gimimo metu, sumažėjusia spermos kokybe, policistinių kiaušidžių sindromu, endometrioze ir krūties vėžiu.
PBDE – junginių, dažnai naudojamų priešgaisriniais tikslais – ir sveikatos sutrikimų sąryšis nėra toks aiškus, kaip PFA atveju, tačiau autoriai aptiko duomenų, rodančių, kad šie chemikalai gali būti susiję su prastesne spermos kokybe, policistinių kiaušidžių sindromu, nutukimu vaikystėje, gliukozės tolerancijos sutrikimais, sumažėjusiu anogenitaliniu tarpu berniukams.
Maža to, mokslininkai teigia, kad bėgant metams sukaupta dar stipresnių įrodymų, kad nėščiųjų kontaktas su bisfenoliais, organofosfatiniais pesticidais ir degimą slopinančiomis medžiagomis gali būti susijusios su kūdikių kognityviniais sutrikimais, pavyzdžiui, dėmesio sutrikimo sindromu, tačiau, nepaisant gausėjančio įrodymų kiekio, priežastiniam ryšiui nustatyti dar trūksta duomenų.
Šiuo metu būtina pažymėti, kad tokių cheminių medžiagų ir endokrininės sistemos sąveikų tyrimai yra dar tik besivystanti mokslinių darbų sritis, didelė tų tyrimų dalis yra atlikta tik naudojant gyvūnus kaip modelį, nors į naujausią analizę įtraukta ir nemažai tyrimų, kurių metu buvo stebimi žmonės.
Daugelio analizuotų tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Pavyzdžiui, nors yra keli svarbūs tyrimai, kuriuose buvo ieškoma endometriozės ir endokrininę sistemą sutrikdančių junginių sąsajų, tų tyrimų rezultatai nerodo vienos tos pačios išvados. Panašiai galima pasakyti ir apie tyrimus, kuriais buvo aiškinamasi apie tokių medžiagų poveikį spermai. Juo labiau, kad tiesioginį priežastinį ryšį nustatyti dar sunkiau nei koreliaciją.
Visgi endokrinologų susirūpinimas dėl šių junginių didėja jau ne vieną dešimtmetį, o dabar galų gale tas susirūpinimas pagrindžiamas ir mokslinių tyrimų duomenimis.
„Peržvelgę šimtus publikuotų tyrimų mes pabrėžėme, kad yra labai daug iššūkių siekiant išaiškinti sudėtingus endokrininės sistemos veiklą trikdančių junginių ir įvairių ligų sąsajas per žmogaus gyvenimo trukmę“, – teigia mokslininkai
Jų teigimu, kol kas turimų duomenų kiekis nėra pakankamas, kad būtų imtasi kokių nors reikšmingų cheminės pramonės ribojimo veiksmų – mažų mažiausiai tol, kol nebus konkrečiai išsiaiškinta, kurie chemikalai yra saugūs, o kurie – tikrai žalingi.
„Nors norint nustatyti šių poveikio ir rezultato sąsajų tikimybę bei stiprumą reikalingas sistemingas vertinimas, randasi vis daugiau įrodymų, raginančių skubiai imtis veiksmų ir mažinti endokrininę sistemą veikiančių junginių naudojimą“, – tvirtina tyrimo autoriai.
Autoriai aiškina, kad naujoji jų apžvalga sustiprino įrodymus, siejusius ankstesnėse apžvalgose išvardintus junginius su poveikiu endokrininei sistemai ir papildė sąrašą naujais cheminių junginių ir sveikatos sutrikimų įrašais. Jų teigimu, Jungtinių Tautų organizacija turėtų imtis veiksmų, kad šių medžiagų naudojimo reguliavimas turėtų būti įtrauktas į JT 2030 m. Tvariosios plėtros planą.
JAV Aplinkos apsaugos agentūra apie galimą neigiamą PFA poveikį sveikatai įspėjo dar 2001 metais – dabar šie chdminiai junginia yra randami praktiškai kiekvieno amerikiečio kraujyje.
Ir nors yra nustatytos formalios šių junginių koncentracijos ribos, aplinkosaugininkai šių ribų laikymosi nestebi, o kai kurie mokslininkai apskritai mano, jog šiuo atveju poveikis nuo dozės net nepriklauso.
Kita vertus, labai svarbu nepulti daryti ankstyvų išvadų ir imtis agresyvių veiksmų – jau ir taip pakanka apokaliptinio melo, kad „nesveika gerti vandenį iš čiaupo“ skleidėjų. Tikrai negalima tikėti visais socialinių tinklų aiškintojais, kad „bet kokia chemija yra blogai“.
Mokslininkų kaupiamas žinių bagažas, susijęs būtent su endokrininę sistemą veikiančiomis medžiagomis yra vis didesnis ir patikimesnis, o radikaliausi nesantaiką skleidžiantys pranešimai socialiniuose tinkluose gimsta įmonėse ar institucijose, kurios turi aiškiausią finansinį interesą, susijusį su tais cheminiais junginiais.
„Pastarieji penkeri endokrininę sistemą veikiančių cheminių junginių tyrimų metai labai aiškiai parodė, kas pastatyta ant kortos prieš žmogaus sveikatą. Nors ir yra veiksmų, kurių pavieniai asmenys gali imtis norėdami sumažinti kontaktą su tokiomis žalingomis medžiagomis, pats geriausias, didžiausią poveikį visuomenės sveikatai padarysiantis efektas būtų politinių sprendimų ir ribojimų lygmenyje“, – rašė mokslininkai.
