Tapti astronautu nėra lengva. Net jei NASA patvirtins jūsų paraišką, prireiks šiek tiek laiko, kol iš tikrųjų paliksite Žemę. Turėsite baigti bazinį mokymą, praeiti ekstremalius karinius išgyvenimo sausumoje ir vandenyje mokymus, jūsų fizinis ir psichologinis pasiruošimas turės būti nepriekaištingas. Juk nepamirškime pagrindinio faktoriaus – kelias savaites ar mėnesius skrietumėte 400 km. aukštyje virš Žemės metalinėje dėžutėje su tais pačiais žmonėmis, be galimybės pradaryti duris ir įkvėpti gryno oro.
360 tonų sverianti kosminė stotis yra didesnė už penkių miegamųjų namą – tik daug ilgesnė ir siauresnė. Joje pakanka vietos šešiems miegamiesiems, sporto salei, 360 laipsnių apžvalgos langui ir zonoms, kuriose galima atlikti įvairius mokslinius eksperimentus. Jau 19 metų stotyje ištisai gyvena žmonės.
Dažnai pagalvojus apie astronautus mintyse atsiranda levituojančių žmonių, palinkusių prie sudėtingų technologinių prietaisų, vaizdai. Turbūt retai susimąstome, kad mums įprasti, kasdieniai veiksmai kosmose pareikalauja daug daugiau pastangų ir visiškai kitokio elgesio.
Tad, koks iš tikrųjų tas gyvenimas kosmose?
Ryto rutina
Kosmose gyvenančių ir dirbančių astronautų higienos poreikiai yra tokie patys, kaip ir žmonių Žemėje. Jie plauna plaukus, valosi dantis, skutasi ir eina į tualetą. Tačiau dėl kitokių gravitacinių sąlygų viskas atrodo kitaip.
NASA teigimu, astronautai plaukus plauna šampūnu be skalavimo, kuris iš pradžių buvo sukurtas ligoninių pacientams, nes kosmose nėra tikrų dušų.
Daugelis astronautų turi asmeninės higienos reikmenų rinkinį. Jei įmanoma, atsižvelgiama į asmeninius pageidavimus, pavyzdžiui, dantų pastos prekės ženklą. Dantų higiena iš esmės tokia pati kaip ir Žemėje.
Dėl mikrogravitacijos kosminės stoties tualetas yra sudėtingesnis nei tas, kuriuo žmonės naudojasi Žemėje. Astronautai turi įsitaisyti ant tualeto sėdynės naudodami kojų įtvarus. Tualetas iš esmės veikia kaip dulkių siurblys su ventiliatoriais, kurie siurbia orą ir šlapimą per piltuvėlį į nuotekų rezervuarą.
Darbas
Astronautai, skriedami aplink Žemę, atlieka daugybę užduočių. Kosminė stotis sukurta kaip nuolatinis orbitoje skriejantis mokslinių tyrimų centras, kuriame eksperimentai atliekami mikrogravitacijos sąlygomis.
Tarptautinė kosminė stotis pradėta statyti 1998 m. lapkričio mėn. bendradarbiaujant Kanadai, Europai, Japonijai, Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms. Stoties dalys į kosmosą buvo išsiųstos 42 surinkimo skrydžiais, 37 JAV erdvėlaiviais ir penkiomis Rusijos raketomis.
Stoties įgula visą dieną praleidžia dirbdama su moksliniais eksperimentais, taip pat patys dalyvaudami medicininiuose eksperimentuose, kuriais siekiama nustatyti, kaip jų organizmai prisitaiko prie ilgo gyvenimo mikrogravitacijos sąlygomis.
Darbas kosminėje stotyje taip pat reiškia, kad reikia užtikrinti orbitoje esančios platformos priežiūrą. Įgulos nariai nuolat tikrina pagalbines sistemas ir valo filtrus, atnaujina kompiuterinę įrangą: atlieka daugybę veiksmų, kuriuos turi atlikti namų savininkai, kad užtikrintų, jog jų didžiausia investicija išliktų geros būklės, rašo „Live Science“
Šią orbitoje skriejančią mokslo laboratoriją maitina akras saulės baterijų, todėl ji yra vienas ryškiausių objektų danguje. Tarptautinę kosminę stotį iš tikrųjų galima pamatyti plika akimi – ji atrodo kaip labai greitai judantis lėktuvas aukštai danguje. Stoties orbitos trajektorija driekiasi virš 90 % pasaulio gyventojų, o NASA netgi skelbia tvarkaraštį, kada stotis bus matoma iš jūsų miesto.
Taip pat ir skrydžių valdymo centras nuolat stebi kosminę stotį ir kiekvieną dieną balsu arba el. paštu astronautams siunčia pranešimus su naujais nurodymais arba planais.
Sportas ir pavojus sveikatai
Mankšta yra svarbi stotyje esančių astronautų kasdienės rutinos dalis, kad būtų išvengta kaulų ir raumenų nykimo. Vidutiniškai astronautai mankštinasi dvi valandas per dieną. Jų naudojama įranga skiriasi nuo tos, kurią naudojame Žemėje.
Žemėje pakelti 100 kg gali būti didelis krūvis. Tačiau tą patį daiktą pakelti kosmose daug lengviau dėl mikrogravitacijos. Tai reiškia, kad treniruokliai turi būti specialiai sukurti naudoti kosmose, kad astronautai gautų atitinkamą krūvį.
Skrydžiai kosmose taip pat silpnina žmonių imuninę sistemą ir širdies bei kraujagyslių sveikatą. Žemėje žmonių širdys atlieka daug darbo, kad neutralizuotų gravitaciją ir išnešiotų kraują po visą kūną. Tačiau kosmose kraujas ir vanduo juda į viršutinę kūno dalį. Dėl to astronautų veidai dažnai atrodo paburkę.
Gyvenimas kosmose gali netgi pakeisti astronautų fizines savybes. Beveik metus kosmose praleidęs astronautas Scottas Kelly paaugo 1,5 cm ir patyrė genetinės raiškos pokyčių, kurie greičiausiai atsirado dėl radiacijos poveikio, pažeidusio jo DNR, rašo CNN.
Nėra šaldytuvų ir skysta druska
Įsivaizduokite, kad su keliais artimais draugais vykstate stovyklauti ilgiau nei savaitei. Pasirūpintumėte, kad turėtumėte daug maisto ir įrankių jam gaminti bei valgyti. Baigę valgyti arba pasibaigus stovyklavimui, prieš pat kelionę namo sudėtumėte visus įrankius ir tinkamai išmestumėte šiukšles.
Astronautai iš esmės daro tą patį, kai vyksta į kosmosą. Paruošimas priklauso nuo maisto rūšies. Kai kuriuos maisto produktus, pavyzdžiui, pyragaičius ir vaisius, galima valgyti natūraliu pavidalu. Kitiems maisto produktams, pavyzdžiui, makaronams su sūriu ar spagečiams, reikia įpilti vandens (panašiai kaip sausuose daviniuose kariuomenėje).
Žinoma, kosminėje stotyje yra orkaitė, kurioje maistas pašildomas iki reikiamos temperatūros, bet nėra šaldytuvų, todėl maistas turi būti tinkamai laikomas ir ruošiamas, kad nesugestų, ypač ilgesnių misijų metu.
Vakarienės metu įgulos nariai maisto padėklus turi prisitvirtinti prie kelių arba prie sienos. O gamindami maistą astronautai prie stalo lipnia juosta priklijuoja ingredientus, kad jie nenuplauktų.
Pateikiami tokie pagardai kaip kečupas, garstyčios ir majonezas. Druskos ir pipirų yra, bet tik skysto pavidalo. Taip yra todėl, kad kosmose astronautai negali barstyti druskos ir pipirų ant maisto – jie paprasčiausiai išsibarstytų ore. Kyla pavojus, kad jie gali užkimšti ventiliacijos angas, užteršti įrangą arba įstrigti astronauto akyse, burnoje ar nosyje.
Astronautai valgo tris kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę. Mitybos specialistai užtikrina, kad astronautai gautų subalansuotą vitaminų ir mineralų kiekį. Kalorijų poreikis astronautams skiriasi. Pavyzdžiui, smulkiai moteriai per dieną reikėtų tik apie 1900 kalorijų, o stambiam vyrui – apie 3200 kalorijų.
Kaip teigia NASA, astronautas gali rinktis iš daugelio maisto produktų, pavyzdžiui, vaisių, riešutų, žemės riešutų sviesto, vištienos, jautienos, jūros gėrybių, saldainių, pyragaičių ir kt. Galimi gėrimai: kava, arbata, apelsinų sultys, vaisių punšas ir limonadas.
Įprastas laisvalaikis
Gyvenimas kosmose nėra vien tik darbas – astronautai taip pat mėgsta linksmintis. Skrydžių planuotojai Žemėje kasdien numato laiką, per kurį astronautai gali atsipalaiduoti.
Populiari pramoga skriejant aplink Žemę – tiesiog žiūrėti pro langą. Tarptautinės kosminės stoties viduje įgulos nariai turi daugybę langų. Kadangi stotis yra ganėtinai aukštai, iš jos saulėlydžiai ir saulėtekiai matomi kas 45 minutes.
Kaip ir dauguma žmonių, dirbančių visą darbo dieną, astronautai gauna laisvus savaitgalius. Bet kurią dieną įgulos nariai gali žiūrėti filmus, klausytis muzikos, skaityti knygas, žaisti kortomis ir bendrauti su savo šeimomis.
Miegas
Kaip ir Žemėje, kosmose darbuotojas eina miegoti tam tikru laiku, tada atsibunda ir vėl ruošiasi darbui. Tačiau yra keletas skirtumų. Kosmose astronautai yra nesvarumo būsenoje ir gali miegoti bet kokioje padėtyje. Tačiau jie turi prisitvirtinti, kad „neplaukiotų“ ore ir į ką nors neatsitrenktų.
Nasa teigimu, kosminės stoties įgulos paprastai miega miegmaišiuose, esančiuose mažose įgulos kajutėse. Kiekviena įgulos kabina yra pakankamai didelė, kad tilptų vienas žmogus.
Paprastai kiekvienos misijos dienos pabaigoje astronautams numatyta aštuonios valandos miego.
